Patiekalai, kuriais su jumis dalijasi kėdainietė nagų ir ilgalaikio makiažo bei virtuvės meistrė Vaida DUMSKYTĖ, skirtingi, tačiau tarpusavio skonio kovoje šįsyk jie yra lygūs. Įsitikinsite tuo patys.
Į blynus net žiūrėti negali
„Prisimenu, kad jau vaikystėje reikėdavo prie keptuvės pastovėti, kadangi mama dirbdavo naktinėmis pamainomis, o aš ir sesuo valgį gamindavome tėčiui“, – šypsosi Vaida ir sako prisimenanti, jog, matyt, dar dėl kulinarinių įgūdžių trūkumo dažniausiai kepdavo miltinius blynus, tačiau tėčiui šie ne itin patiko, todėl gudrybių, kaip skaniai paruošti mėsą, karts nuo karto mokydavosi iš mamos.
Paklausta, kaip jos ir sesers vaikiškus gebėjimus vertindavo tėtis, Vaida su plačia šypsena veide sako, jog jam didelio skirtumo nebuvo – kur kas svarbiau, kad mėsytė ant stalo garuotų šviežia ir karšta.
„Kaip jau minėjau, savarankiškos kulinarinės pamokos prasidėjo nuo blynų. Šie vaikystėje taip atsibodo, kad dar ir šiandien negaliu į juos žiūrėti. Be to, ir tėtis jų nemėgo, todėl reikėjo mokytis, kaip skaniai pagaminti patiekalus iš mėsos. Gal todėl dabar dažniausiai mano šeimoje ant pietų ar vakarienės stalo garuoja patiekalai iš mėsos. Jei bent kartą per dieną nepavalgome mėsos, vadinasi, nepavalgome išvis“, – juokiasi pašnekovė.
Karalienė naminė šaltiena
Pasidomėjusi, kokius patiekalus iš mėsos Vaida mėgsta labiausiai, išgirstu greitą ir jokių dvejonių nelydimą atsakymą, jog tai – šaltiena. Su svogūnu. Ir... daug acto.
„Pasipjaustau naminės šaltienos ir ant jos prisipilu tiek acto, kad net burnoje dega. Kažkam gali pasirodyti keista, bet mūsų šeimoje visi yra mėsavalgiai, mėgstantys aštrų ir gana sūrų maistą. Tiesa, gamindama bet kokį patiekalą nepripažįstu jokių kitų prieskonių tik druską, įvairių rūšių pipirus, česnaką ir kartais kmynus. Niekuomet neperku prieskonių paukštienai, kiaulienai, sriuboms ar salotoms. Visur vyrauja tik šie minėtieji. Visokie žalumynai – bazilikai, raudonėliai, rozmarinas ar dar galas žino kas – kaip prieskoniai man nėra reikalingi. Spalvos lėkštėje man reikalingos tik tam, kad patiekalas atrodytų estetiškai“, – sako Vaida.
Nors daugelis tokius patiekalus kaip kepeninę, liaudiškai vadinamą „tušonkę“ ar šaltieną neretai įsigyja parduotuvėse, Vaida greičiausiai į pirktinę šaltieną pažiūrėtų, paraukytų nosį ir nė kąsnelio į burną neįsidėtų. Kodėl?
„Vertinu namuose pačios gamintą šaltieną ir panašius patiekalus todėl, kad valgyti maistą, kuris ruošiamas tik rankomis, kaip pavyzdžiui, mėsos plėšymas, o ne įrankiais, man visuomet atrodė kažkaip truputį nehigieniška. Be to, pasigaminti šaltieną pačiai nėra nieko sudėtingo. Pati pirmą kartą šaltieną išviriau jau labai seniai ir, beje, iškart pavyko“, – pasidžiaugia ji ir priduria, jog gamindama šį Rytų Europoje paplitusį patiekalą niekuomet nededa riebalų, tik liesą kiaulienos mėsytę.
Saldumynams – griežtas NE
Vaida neslepia, jog tiek, kiek dievina mėsos patiekalus, tiek negali pakęsti konditerijos, o štai visokios salotos, kaip ir vaisiai, jai išvis galėtų net neegzistuoti.
„Nemėgstu saldumynų nei valgyti, nei gaminti. Išskyrus varškės ir obuolių pyragus. Tiesiog negaliu jiems atsispirti, gal todėl ir kepu juos gana retai, nes saiko, patikėkite, jiems neturiu. Žinau, kad jei išsikepsiu, tai pati ir suvalgysiu“, – juokiasi pašnekovė ir prisimena, kaip sykį bandė iškepti sviestinį tortą. Spėkite, kaip jai pavyko?
„Savaime aišku, visiškai nevykęs. Šiaip jau skanus buvo, tačiau išvaizda tikrai buvo nekokia“, – šypsosi Vaida ir priduria, kad po šio įvykio su konditerija daugiau ir nebandė susidraugauti.
Ta pati sriuba – kas trečia diena
Mūsų sriubos paprastos kaip 2x2 ir gaminamos kone kosminiu greičiu. Nei greičiau, nei lėčiau – būtent šitaip. Nepaisant to, kad sriuboms buvo paskelbta raganų medžioklė, esą jos visai nevertingos, sriubos vis tiek liks mūsų racione. Ypač tokios skanios ir daugelio pamirštos kaip charčio.
Tai mano mėgstamiausia ir dažniausiai verdama sriuba. Galiu ją valgyti kas trečią dieną ir ji man niekada neatsibos. O ir paruošti ją visai paprasta“, – sako Vaida.
Fyfa prie puodų? Kurgi ne...
Pasidomėjus, su kuo kulinarija asocijuojasi Vaidai – moteriška pareiga ar pomėgiu, pašnekovė užtikrintai renkasi antrąjį variantą.
„Kartais mano klientai stebisi tokiu mano pomėgiu, nes, matyt, sudarau visai kitokį įspūdį. Tačiau tai, kad dirbu moteriško grožio srityje, visai nereiškia, jog esu išlepusi fyfa, kuriai išvirti šaltieną ar iškepti šonkauliukus – neįveikiamas iššūkis. Priešingai, man tai puikiai sekasi ir svarbiausia, patinka. Turbūt todėl idėjų neieškau knygose ar internete, eksperimentuoti taip pat negalėčiau sakyti, jog mėgstu, nesivadovauju receptais, tiesiog visko dedu iš akies ir ruošdama bet kokį patiekalą, visuomet ragauju, ar nieko netrūksta. Čia – svarbiausia mano taisyklė“, – sako Vaida.
Puode troškinti šonkauliukai
Jums reikės: kiaulienos šonkauliukų, bulvės, morkos, mėlynojo svogūno arba poro, geltonos, žalios arba raudonos paprikos, pomidorų, čili ir kitų pipirų pagal skonį.
Gaminimas: Susipjaustome šonkauliukus, pabarstome pipirais, ištrinam česnaku, apkepame keptuvėje. Tuomet pabarstome druska ir dedame į puodą, pilame vandens ir troškiname. Vėliau dedame bulvę, morką, papriką, svogūną arba porą ir dar kurį laiką troškiname. Baigiantis troškinti galima įtrupinti džiovinto čili pipiro, pagal jūsų poreikius paskaninti prieskoniais ir užbarstyti krapais bei petražolėmis.
Charčio sriuba
Charčio sriubą virti mokame turbūt kiekvienas, tad ingredientai gana aiškūs: bulvės, morkos, svogūnas česnakas, druska, pipirai, ryžiai, kepinta mėsa gabaliukais, adžika ir lečo padažas.
Gaminimas: Visas daržoves susmulkiname, mėsą pakepiname, dedame į puodą, užpilame vandeniu, suberiame ryžius, paskaniname druska ir pipirais, o baigiant virti dedame adžikos ir lečo padažą. Dar kelias minutes pakaitiname, o supilsčius į dubenėlius užbarstome lašelyje aliejaus skrudintais smulkiai pjaustytais česnakais.
Naminė šaltiena
Jums reikės: užpakalinės kiaulienos karkos, 2 kojų, 2 menčių su kaulu, kurią nuverdame, perplauname ir vėl verdame ant silpnos ugnies tol, kol mėsa pradeda vertis nuo kaulų. Tuomet dedame druskos, pipirų, lauro lapų, česnako. Išgriebtą mėsą suplėšome, riebaliukus atskiriame ir dar kartą užverdame. Atvėsusią supilstome į indelius ir pastatome šaltai, kol sustings.
