Studentams skirta pažinčių svetainė “CampusKiss.com“ (www.campuskiss.com), surengusi Kanados studentų apklausą sekso tema, buvo apstulbinta jos rezultatų. Paaiškėjo, kad iš daugiau nei 2600 joje dalyvavusių studentų (51 proc. apklaustųjų – merginos, 49 proc. – vaikinai) 87 procentai prisipažino turintys virtualaus sekso patirties ir tam naudojantys interneto kameras, sparčiųjų žinučių programas ar telefonus.
Pasak vieno šios apklausos rengėjo Noah Gurzos, jos rezultatai liudija, kad šiandieninis gyvenimas studentų miesteliuose iš esmės skiriasi nuo dabartinių studentų tėvų, kurie linksmindavosi ir susipažindavo įvairiuose vakarėliuose.
Iš pažiūros paprasta internetinė jaunimo apklausa, susidedanti tik iš 20 klausimų, sulaukė didelio susidomėjimo: jos rengėjus kalbino CNN, NBC, MSNBC, CBC televizijų žurnalistai. Tai galbūt galima paaiškinti tuo, kad “CampusKiss.com“ apklausa buvo orientuota į 18 – 23 metų jaunuolius, kurie užaugo kartu su internetu.
„Mes buvom labai nustebinti, - pasakodamas apie apklausos rezultatus prisipažino vienas iš svetainės steigėjų N. Gurza. – Žinoma, mes suprantame, kad naujos technologijos visada traukia jaunimą, tačiau nė neįtarėme, kaip stipriai“.
89 proc. apklaustųjų tvirtino, kad tikrovėje jų lytinis gyvenimas gana saikingas. Kai dėl virtualaus sekso, tai dauguma apklaustųjų (53 proc.) sakė naudojantys sparčiųjų žinučių progaramas, tokias kaip ICQ. Beveik tiek pat intymiam bendravimui naudoja WWW kameras ir telefonus.
Tiesa, iki šiol nėra visiškai aišku, kas slypi už sąvokos „virtualus seksas“. Daugelis psichologų, seksologų ir kitų specialistų laikosi nuomonės, kad tai gali reikšti bet kokius tarpusavio santykius, kurie paremti bendravimu internetu.
Neseniai JAV atlikta kita apklausa, kurią parengė Stenfordo universiteto psichologijos daktaro Alo Cooperio vadovaujama tyrėjų grupė, atskleidė, kad virtualus seksas vis labiau ima traukti įvairaus amžiaus žmones.
15 proc. apklaustų interneto vartotojų prisipažino lankantys erotinius pokalbių kambarius ar pornografinius tinklalapius, be to, 9 proc. jų tam skiria daugiau nei 11 valandų per savaitę. Tokius žmones apklausos rengėjai priskiria „seksualiai apsėstų“ kategorijai.
Priešingai nei manyta, kibernetinis seksas nėra grynai vyrų užsiėmimas. Juo domisi beveik vienoda dalis ir vyrų, ir moterų. A.Cooperis tai aiškina tuo, kad moterys internete jaučiasi saugesnės, nei realybėje, ir gali geriau patenkinti savo smalsumą ir įgyvendinti užslėptus troškimus.
Tačiau skirtumai tarp lyčių virtualaus sekso srityje išlieka tokie patys, kaip ir įprastiniame. Beveik pusė moterų pirmenybę teikia pokalbių kambariams, kur žmonės kalbasi vieni su kitais, paveikslėliai labiau traukia tik 23 proc. moterų. Šia prasme vyrų norai visiškai priešingi. Pasak psichologų, tas pat pastebima ir realiame gyvenime: moterys labiau mėgsta kalbėtis ir klausytis, vyrai – žiūrėti ir veikti.
Svarbiausias interneto pranašumas – anonimiškumas ir galimybė išreikšti užslėptus seksualinius norus. Tai ypač svarbu droviems žmonėms, gėjams ir saugantiems savo viešąjį įvaizdį. Ypač daug internete gėjų – jie sudaro 7 proc. visų apklaustųjų ir 16 proc. visų „seksualiai apsėstųjų“. Tai aiškinama tuo, kad daugelis iš jų savo norus gali realizuoti tik internete.
Pasak seksologų, virtualus seksas pats savaime nėra „pražūtingas“ dalykas ir gali išplėsti seksualinės patirties ribas. Tačiau su juo susiję ir nemažai pavojų. Skirtingai nuo „fizinės“ neištikimybės virtualus seksas dažniausiai nelaikomas partnerio išdavyste. Tačiau jeigu virtualaus sekso „apimtys“ labai išauga, ir partneriai pradeda slėpti šią savo patirtį vienas nuo kito, anksčiau ar vėliau tai neišvengiamai pakerta jų santykius. Pasak A. Cooperio, problema – ne seksas, o jį gaubianti slaptumo, nesugebėjimo būti atviram skraistė.
