Gediminas Stanišauskas VL žurnalistas
Jau pasigirdo politikų kalbų, kad 2014 m. per prezidento ir Europos Parlamento rinkimus jau bus galima balsuoti internetu, tačiau šį entuziazmą atšaldo Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas. Liko per mažai laiko techniškai pasiruošti tokiam balsavimo būdui, be to , nebus spėta deramai informuoti visuomenės.
Traukinys jau nuvažiavo
Seimas dar spalio 22 d. patvirtino, kad rinkimai į šalies prezidento postą vyks 2014 m. gegužės 11 d., o dėl europarlamentarų mandatų kandidatai susikaus tų pačių metų gegužės 25-ąją. Artėjant šioms datoms, pasigirdo entuziastingų politikų kalbų, esą galima būtų jau šią Seimo rudens sesiją skubos tvarka priimti rinkimus ir referendumus reglamentuojančių įstatymų pataisas, leisiančias piliečiams balsuoti internetu jau artimiausiuose rinkimuose.
„Tų įstatymų pataisų projektų Seime buvo svarstoma ne vienas, bet aš nebūčiau linkęs skubėti, o pavasarį vyksiančių rinkimų balsavimo internetu traukinys jau yra nuvažiavęs negrįžtamai“, – neabejojo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas. Pasak jo, techniškai gal ir būtų įmanoma suspėti įteisinti tokį balsavimo būdą, bet sistemos testavimams ir visuomenės informavimui laiko visiškai neliko. „Čia kalbame ne apie dviejų ar trijų mėnesių informavimo laikotarpį, o apie gerokai ilgesnį, nes tai – labai atsakingas darbas“, – įsitikinęs VRK pirmininkas Z.Vaigauskas. Jam pritarė ir Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininkas Mindaugas Bastys, patikslinęs, kad rudens sesijoje kol kas nėra įregistruotas joks įstatymo pataisų projektas, kuriame numatytas balsavimas internetu.
„Iniciatyvų buvo daug ir įvairių, Seime perėjusių net pateikimo stadiją, bet konkrečiai užregistruotų pataisų parlamente dar nėra. Be to, kitų metų valstybės biudžete nenumatyta lėšų sistemai įdiegti“, – pridūrė komiteto vadovas. Parlamentaras priminė, kad apie balsavimą internetu kalbama nuo 2006 m., bet Seimas tik dabar subrendo galimam sprendimui.
Norėtų išmėginti
Seimo narys M.Bastys tikina, kad balsavimą internetu pirmiausia būtų galima surengti 2015 m. vasario pabaigoje vyksiančiuose savivaldos rinkimuose. „Galima būtų netgi išmėginti šį balsavimą kažkokioje bandomojoje savivaldybėje ir tada tvirčiau galėtume pasakyti, ar toks balsavimo būdas pasiteisins“, – teigė Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininkas. Balsavimą internetu įteisinsiančiam įstatymo projektui jau yra vienbalsiai pritaręs M.Basčio vadovaujamas komitetas.
Prie Vyriausybės veikiančiam Informacinės visuomenės plėtros komitetui pateiktas reikalavimų balsavimo sistemai įdiegti paketas. „Sistema, jos veikimo principai ir struktūra, tam tikrų sistemos dalių sąsajos baigtos planuoti ir šiuo metu baigiama rengti specifikacija. Vėliau tereikės parinkti sistemos rangovą bei ją įdiegti“, – aiškino komiteto direktorius Aurimas Matulis.
Kiek gali kainuoti sistemos įdiegimas, VRK vadovas Z.Vaigauskas neprognozavo, bet tai galėtų būti apie 8 mln. Lt ar net mažiau. Šie skaičiai buvo paminėti prieš keletą metų svarstant, kiek kainuotų sistema. Lietuva remiasi pirmiausia Estijos patirtimi, kurioje rinkėjai nuo 2006 m. gali balsuoti internetu.
Estijoje pasiteisino
Kauno technologijos universiteto (KTU) Sociologijos katedros profesorius Algis Krupavičius svarstė, kad balsavimas internetu negali būti panacėja nei geresnei valdžiai išrinkti, nei siekiant išvengti balsų papirkinėjimo. „Deja, bet vien dėl tokio balsavimo būdo rinkėjams nevertėtų tikėtis, jog stebuklingai pasikeis ir valdžia. Turės išlikti ir įprastas balsavimas“, – teigė A.Krupavičius. Jo nuomone, rinkėjų aktyvumas taip pat neturėtų labai padidėti.
„Kol kas gana problemiškas ir balsų papirkinėjimo, ir gyventojų anonimiškumo balsuojant išsaugojimo klausimas“, – įsitikinęs KTU profesorius A.Krupavičius. Tačiau VRK pirmininkas Z.Vaigauskas atsikirto, kad pagal planus balsuojant internetu bus taikomas „dvigubas apsaugos blokas“, o rinkėjas per tam tikrą laiką (pvz., 20 minučių) galės balsuoti tiek kartų, kiek norės.
„Bus užskaitytas tik paskutinis rinkėjo pasirinkimas: tas, kas norės papirkti, faktiškai privalės 20 minučių stovėti prie rinkėjo. Be to, sistema žinos ir iš kokio kompiuterio buvo balsuojama“, – aiškino Z.Vaigauskas. Pavyzdžiui, balsuojant per elektroninę bankininkystę (kai žinoma asmens tapatybė), rinkėjo balsas pirmiausia nukeliaus į vieną duomenų bazę, iš kurios į balsų apskaitos bloką vėliau pateks kaip anoniminis balsas. Panaši apsaugos sistema esą įdiegta Estijoje ir tai pasiteisino.
„Vien dėl balsavimo internetu, tikimės, kad susidarys tam tikras skaičius rinkėjų, visada dalyvausiančių rinkimuose, nes balsuoti internetu jiems patogu“, – neabejojo Z.Vaigauskas. Pavyzdžiui, neseniai Estijoje per savivaldos rinkimus internetu iš anksto balsavo 25 proc. rinkėjų iš maždaug 1 milijono, o balsuojančiųjų internetu Estijoje jau yra 50–60 proc. Lietuvoje situacija kitokia. Iš anksto balsus paštu atiduoda tik maždaug 3–5 proc. rinkėjų.
Baiminamasi sutrikimų
Svarstant balsavimo internetu klausimus Seime daugiausia diskusijų kyla dėl galimo rinkėjų papirkimo. „Tačiau situaciją galima patikrinti organizuojant eksperimentinius balsavimus. Be to, balsavimas internetu netgi labiau dokumentuojamas nei balsavimas paštu. Ir netgi patikrinti sistemos saugumą yra daugybė priemonių“, –pabrėžė VRK pirmininkas Z.Vaigauskas. Pavyzdžiui, Estijos Vyriausybė skyrė lėšų programišiams, kurie mėgino „nulaužti“ jau sukurtą balsavimo internetu sistemą. Tačiau ar neatsitiks taip, kai per svarbius rinkimus Lietuvoje net įprastos balsų apskaitos sistemos staiga sutrikdavo. „Bet kuri technika gali sutrikti, kai užplūsta srautas informacijos. Vis dėlto tai neturėjo įtakos rinkimų rezultatams“, – sakė Z.Vaigauskas.
Per 2007 m. prezidento rinkimų antrąjį turą Valdo Adamkaus ir Artūro Paulausko lenktynes lėmė minimalus balsų skaičius. Tada net iki ankstaus ryto niekaip nespėta suskaičiuoti balsų iš maždaug 6–7 Kauno rinkimų apylinkių, o kitose rinkimų apylinkėse tie balsai jau buvo seniai suskaičiuoti. Galiausiai pergalę šventė V.Adamkus, surinkęs 50,37 proc. balsų, o A.Paulauskas – 49,63 proc. Tokia nedidelė persvara tapo spekuliacijų objektu, esą technika negalėjo šiaip sau sutrikti.
Nevertėtų tikėtis revoliucijos
KTU profesorius A.Krupavičius teigė, kad balsavimas internetu padėtų telkti liberalių partijų elektoratą. „Manoma, kad jaunimas daugiau nei vyresni piliečiai naudojasi internetu, todėl liberalams balsavimas internetu būtų gana palankus. Tačiau revoliucijos tikėtis nevertėtų, nes rinkėjų požiūriai kardinaliai tikrai nepasikeis“, – sakė A.Krupavičius.
Šio politologo nuomonei prieštaravo Lauras Bielinis: esą skirtumo tarp rinkėjų amžiaus beveik nėra. „Domėjausi Estijos patirtimi ir iš estų duomenų matyti, kad balsavimas internetu netelkia jaunesnių rinkėjų“, – tikino jis. Pavyzdžiui, Estijoje 2011 m. parlamento rinkimuose internetu balsavo net 21 proc. vyresnių nei 55 metų rinkėjų, o jaunimas iki 24 metų, balsuodamas internetu, tesukrapštė 9 proc. balsų. Tiesa, bendras pažeidimų skaičius (balsų pirkimas) balsuojant internetu yra labai panašus, kaip ir balsuojant įprastai. „Kad ir kaip ten būtų, balsavimas internetu skatintų pilietinį gyventojų aktyvumą, ko mums labai trūksta“, – reziumavo politologas L.Bielinis. Tikimasi, kad Seimas būtinas rinkimų ir referendumų įstatymų pataisas priims 2014 m. pavasario sesijoje, o internetu balsuoti jau galėsime 2015-aisiais rinkdami vietos valdžią.
KOMENTARAI
Pasitarnautų emigrantams
Eligijus Masiulis, Seimo narys Čia panašiai kaip su tiesioginiais merų rinkimais, kai politikai diskutuoja jau 10 metų, o sprendimo nėra. O juk balsavimas internetu sutelktų rinkėjus rinkimams. Tai rodo ir estų praktika. Ir nors pirmais metais internetu balsavo tik 3 proc. piliečių, dabar taip balsuoti jau įprasta. Kalbama ir apie tuos Lietuvos piliečius, kurie yra išvykę į užsienį ir negali atiduoti savo balso arba tai padaryti jiems sudėtinga. Vien todėl balsavimas internetu labai padėtų emigrantams. Beje, tai, kad balsavimas internetu naudingas liberalios ideologijos partijoms, yra visiškas mitas. Estų patirtis rodo, kad balsuojančiųjų internetu politinės pažiūros pasiskirsto tolygiai, kaip ir balsuojant įprastai.
