Su ne vienos įmonės bankrotu susijęs ūkio ministras Dainius Kreivys – geriausias pavyzdys Lietuvos verslininkams, kaip reikia daryti verslą ir kartu kopti į politikos aukštumas.
Nežinia, kodėl jis iki šiol dar neparašė vadovėlio, kaip galima išvengti mokesčių nemokėjimo ir kaip kurpti netikrus bankrotus.
Ministras, regis, tai puikiai išmano. Vis dėlto knygą rašyti dar kuklinasi, nors ji Lietuvoje būtų viena skaitomiausių. O jei dar ministras skaitytų pranešimus įvairiose konferencijose arba verslo specialybes pasirinkusiems studentams apie užkulisinio verslo paslaptis, turbūt būtų nešiojamas ant rankų – „mūsų gelbėtojas, naujasis mesijas“.
Nors ir ne iš Nazareto, o iš Jonavos (ten jis gimęs), bet vis tiek... Nors ir baigęs istorijos studijas Vilniaus pedagoginiame universitete, bet atrodo puikiai įvaldęs šešėlinio verslo subtilybes. Atrastas naujas talentas.
Savaitraštis „Balsas.lt savaitė“ ir kitos žiniasklaidos priemonės rašė apie ministro veiksmus, kai už juokingą kainą parduodamas motinai su juo susijusių didžiulių įmonių akcijas, kaip spėjama, buvo nuslėpti mokesčiai valstybei. Faktai lyg ir turėtų būti akivaizdūs, tačiau įvairios specialios tarnybos tyli. Kodėl? Arba – už ką?
Užtat netylėjo pasitikėjimą seniai praradęs, bet apie save labai geros nuomonės esantis premjeras Andrius Kubilius. Jis, nelaukdamas jokių išvadų dėl D. Kreivio veiksmų, iškart pareiškė, kad ministras nekaltas ir jis pasitiki juo.
Ranka ranką plauna? Tikra meilė – tik tarp vyrų?
Normalioje demokratinėje šalyje normalus demokratinis premjeras būtų pasakęs: „Žiniasklaidos faktai kelia rūpestį. Jei nors menkiausias šešėlis pasitvirtins – ministras bus atleistas ir teisiamas.“ Bet A. Kubiliaus logika kitokia. Pažiūrėkite į jo aplinkos asmenis – stebėtis nebereikia.
D. Kreivys, gavęs A. Kubiliaus palaiminimą, išvyko ilsėtis. Laisvas, atsipūtęs. Taip ir visai visuomenei nepasiaiškinęs apie savo turtų kilmę, galimas savo finansines machinacijas, mokesčių nemokėjimą ir panašiai.
Tik pagrasinęs žurnalistams, kad jie turės atsakyti už neva klaidingai paskleistą informaciją apie jį, jo turto vertę, galbūt jo nuslėptus mokesčius valstybei, bet pats taip ir nieko nepaaiškinęs.
Sunku įsivaizduoti, kad kokioje Didžiojoje Britanijoje taip būtų pasielgęs tokias pareigas einantis ministras. Iškart būtų išmestas į politikos sąvartyną. Pas mus kitaip. Mane premjeras paglostė, vadinasi, esu nekaltas ir neprivalau nieko aiškintis tautai.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė tyli. Kaip visada. Ji tik ploja D. Kreiviui ir A. Kubiliui per petį sakydama: „Na, vyrai, dirbkite geriau. Nesvarbu, kad tauta nepasitiki, pasitikiu jumis aš.“ O tautai per kitą mikrofoną aiškina: „Oi, mus valdo oligarchai.“
Darosi vis keisčiau dėl tokios prezidentės pozicijos. Vienomis lūpomis liepa tautai kentėti, kitomis – meilinasi dabartinei Vyriausybei. Lapės pozicija. Patylėsiu, palauksiu. O po to, jei reikės – sudraskysiu ir garsiai visai tautai pasakysiu. Tad kam dabar kištis, kam liepti ministrui pasiaiškinti. Na, negali ministras pasiaiškinti, tai negali. Netrukdykite jam, tegul dirba.
Premjere, jei ūkio ministru gali būti bankrotų ir keistų machinacijų istorijose minimas D. Kreivys, tai gal tada teisingumo ar vidaus reikalų ministru galėtų tapti pripažintas recidyvistas? O, tarkime, susisiekimo ministerijos vadovu – 20 kartų baustas kelių erelis? Juk jie geriausiai išmano tokias problemas...
Donatas Stravinskas
