Kelių policijos tarnybos duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje fiksuota per 482 tūkst. Kelių eismo taisyklių pažeidėjų – 11,6 proc. daugiau nei praėjusių metų pirmąjį pusmetį.
Didžiausią dalį visų Kelių eismo taisyklių pažeidimų sudaro leistino greičio viršijimas, kuris yra ir viena iš pagrindinių eismo įvykių priežasčių.
Iki šios savaitės 2022 m. Lietuvos keliuose žuvo 59 asmenys – tai 22 gyvybėmis mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai.
Vis dėlto mūsų šalis toli graži nėra saugiausia vairuotojams, keleiviams ir pėstiesiems. Tai patvirtina tiek augantis bendras eismo įvykių skaičius, tiek ir nukentėjusių juose skaičius.
Nustebino tvarka Šveicarijoje
„Manau, kad baudos už greičio viršijimą Lietuvoje yra gerokai per mažos. Paprastai greičio neviršiju, bet neseniai įvažiuodamas į Trakus pavėlavau atleisti greičio pedalą ir buvau „nufotografuotas“ viršijęs greitį 27 km/h. Dėl to gavau vos 15 eurų baudą“, – prisipažino vilnietis Kęstas.
Jo nuomone, pažeidimų ir pažeidėjų, ypač viršijančių greitį, būtų mažiau, jei baudos už juos būtų gerokai didesnis, kaip kad yra užsienio šalyse.
Sostinėje taip pat gyvenanti Ieva pasakojo per atostogas šią vasarą viešėjusi Šveicarijoje. Bene labiausiai ją nustebino itin atsargus vairuotojų elgesys.
„Gyvenvietėse tai iš viso – atrodo, kad visi tik ir galvoja, kaip nieko nepažeidus. Vėliau draugai papasakojo, kad baudos už greičio viršijimą Šveicarijoje yra tikrai didelės. Galiausiai už tokį pažeidimą galima ne tik visam laikui prarasti vairuotojo pažymėjimą, automobilį, bet ir sėsti už grotų“, – įspūdžiais dalijosi moteris.
Tiesa, neseniai Šveicarijos parlamentas nusprendė kiek sušvelninti pačias griežčiausias bausmes už greičio viršijimą.
Beje, kai kuriose Europos šalyse baudų dydis už Kelių eismo pažeidimus priklauso ne tik nuo paties pažeidimo rimtumo, bet ir nuo pažeidėjo pajamų. Galbūt tokia tvarka pasiteisintų ir Lietuvoje?
Nuolat diskutuoja apie baudas
Primename, kad šiuo metu didžiausia bauda už greičio viršijimą daugiau kaip 50 km/h yra iki 550 eurų (neturint teisės vairuoti – iki 750 eurų). Padarius tokį nusižengimą teisė vairuoti privalomai atimama nuo mėnesio iki pusantrų metų.
Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Jorūnė Liutkienė priminė, kad už Kelių eismo taisyklių pažeidimus numatytos sankcijos galioja ir šiuo metu jos reglamentuotos įstatymuose.
„Dėl baudų dydžių nuolat vyksta diskusijos. Policija, atsižvelgdama į išaiškinamus pavojingus, didelę grėsmę eismo saugumui keliančius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, taip pat eismo saugumo situaciją, pagal kompetenciją teikia siūlymus dėl jų griežtinimo“, – komentavo specialistė.
Ji atkreipė dėmesį, kad nuobaudų (sankcijų) paskirtis – atgrasyti asmenis nuo nusižengimų, nusikalstamų veikų, nusikaltimų darymo, paveikti juos, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų pažeidimų ar nusikaltimų.
Esą kartu – toks asmuo nubaudžiamas, atimama ar apribojama galimybė jam daryti naujus nusižengimus.
Pasak J. Liutkienės, policija laikosi pozicijos, kad baudos turi būti atgrasančios ir kartu proporcingos padaryto nusižengimo pavojingumui.
„Lietuvos kelių policijos tarnyba akcentuoja eismo dalyviams, kad bauda neprilygsta tai žalai, kuri gali ištikti asmenį.
Nepaisydami Kelių eismo taisyklių – viršydami nustatytą važiavimo greitį, pavojingai manevruodami, chuliganiškai vairuodami, darydami kitus pažeidimus, žmonės nuolat rizikuoja pačiu didžiausiu turtu – sveikata ir gyvybe (ne tik savo, bet ir kitų)“, – komentavo specialistė.
Didžiausių pažeidėjų nesustabdo niekas
Abejoti, ar dabartinė atsakomybė už Kelių eismo pažeidimus yra pakankama, leidžia ir tas faktas, kad kai kurie pažeidėjai net negalvoja taisyklių laikytis.
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Nepriemokų administravimo departamento direktorė Džiuginta Balčiūnienė pasakoja, kad per 6 metus, nuo tada, kai VMI perėmė baudų administravimą (2015 m. liepos 1 d.), daugiausiai vienas asmuo yra gavęs 1048 baudas.
O šiuo metu didžiausia vieno asmens bauda yra 23,2 tūkst. eurų.
„Apie nusižengimą ir už tai paskirtą administracinio nusižengimo kodekso (ANK) baudą bei jos apmokėjimo terminus gyventoją visuomet pirmiausiai informuoja baudą paskyrusi institucija (policija, savivaldybės įmonės ir kt.), kuri taip pat baudos administravimui skirtus duomenis perduoda ir VMI“, – komentavo D. Balčiūnienė.
Ji patikino, kad mokesčių administratorius papildomai gyventoją apie paskirtą baudą informuoja per Mano VMI.
„Kai baudos asmuo nesumoka laiku, VMI savo iniciatyva gyventojui dar kartą primena apie turimą skolą – siunčia pranešimą per Mano VMI, o jei asmuo nėra VMI e. paslaugų vartotojas, pranešimai siunčiami ir klasikiniu paštu, pagal gyventojo deklaruotą gyvenamosios vietos adresą“, – aiškino inspekcijos atstovė.
Anot jos, jei gyventojas turi sunkumų ir dėl objektyvių priežasčių negali per nustatytą terminą sumokėti baudos, jis gali kreiptis į VMI su prašymu atidėti / išdėstyti baudos mokėjimą.
„Jei gyventojas per numatytą terminą baudos nesumoka laiku ir nesikreipia dėl jos išdėstymo ar atidėjimo, įstatymo nustatyta tvarka šių baudų išieškojimas perduodamas vykdyti antstoliams“, – įspėjo pašnekovė.
Gyventojai visą aktualią informaciją apie jiems skirtas ANK baudas, jų apmokėjimo terminus, būklę gali rasti ir iš karto apmokėti prisijungę prie Mano VMI.
Administracinių nusižengimų registro (ANR) duomenimis , per 2021 m. pirmą pusmetį paskirta 581 tūkst. įvairių administracinių baudų, o per 2022 m. pirmą pusmetį – 578 tūkst. baudų.
Iš viso per 2021 m. 586,5 tūkst. gyventojų paskirta įvairių administracinių baudų, kurių suma yra 59,8 mln. eurų (atkreipiame dėmesį, kad šiai sumai baudų mokėjimų terminas gali būti dar nesuėjęs), iš jų 2022 m. rugpjūčio mėn. duomenimis sumokėta – 38,1 mln. eurų.
Per 2022 m. 400,1 tūkst. gyventojų paskirta baudų už 28,9 mln. eurų (atkreipiame dėmesį, kad šiai sumai baudų mokėjimų terminas gali būti dar nesuėjęs), iš kurių 15,5 mln. eurų sumokėta.
