Švedų dienraščio teigimu, nerimą kelia ne tik Rusijos kova prieš švedų bankus, kurio pagrindas, pasak švedų žurnalisto Peterio Magnuso Nilssono buvo elektroninis įsilaužimas į bankų sistemas ir informacijos nutekinimas žiniasklaidai. Nerimą kelia ir tai, kad rusai siekia perimti Nynas, seną ir strateginę švedų įmonę, gaminančią bitumą ir besispecializuojančią naftos perdirbime. Šios įmonės kontrolės perėmimas, svarsto švedų žiniasklaida, dar gali būti sustabdytas, jei vyriausybė susiims patvirtinti užsienio investicijų į strategines sritis, nutarimą.
Tiesa, visa ši informacija yra paremta anoniminiais šaltiniais Švedijos žvalgyboje. Natūralu, kad nei patvirtinti, nei paneigti jos švedai nenori.
Įdomu tai, kad Lietuvos Valstybės saugumo departamento pristatytoje metinių grėsmių ataskaitoje ši problema taip pat neminėta, nors tame pačiame vertinime užsimenama, kad pernai buvo pastebėtas didėjantis investuotojų iš trečiųjų šalių susidomėjimas steigti finansinių technologijų, mokėjimų ir elektroninių pinigų įmones mūsų šalyje.
Taip pat, kaip teigiama vertinimo ataskaitoje, paaiškėjo, kad nemažai trečiųjų šalių piliečių tiesiog tikrino savo galimybes bei užsienio investicijoms taikomus „saugiklius“. Ataskaitoje konstatuojama, kad kai kurie investuotojai, sužinoję apie pradėtą patikrą dėl jų atitikties nacionalinio saugumo interesams arba po neigiamo Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos sprendimo, atsisakydavo savo investicinių planų.
Portalo tv3.lt kalbinti ekspertai atsargiai svarstė tokias švedų žiniasklaidos ir galimai žvalgybos pateiktas žinias. Esą, trūksta patvirtinimo kokia išties yra situacija, bet Rusijos mėginimų kenkti tikrai nereikėtų atmesti.
Rusija domina pinigai ir įtaka
Politologas Tomas Janeliūnas aiškino, kad finansai yra vienas iš sektorių, kuris tikrai rūpi Rusijai, lygiai taip pat, kaip energetika ar transportas.
„Turint galvoje, kad Baltijos šalys potencialūs taikiniai arba tarpiniai objektai, kuriais galėtų naudotis rusų nešvarus verslas plaunant pinigus, yra buvęs ne vienas toks, matyt, atvejis, ypatingai Latvijos bankuose, Estijoje, būta ir Lietuvoje. Natūralu, kad domėjimasis finansų sektoriumi ir skandinavų bankais Baltijos šalyje – Rusijos dėmesio centre. Šituo abejoti nereikėtų“, – sakė politologas.
Kiek tai galima sieti su kompromitavimu? Kuo daugiau sumaišties šiame sektoriuje bus, tuo didesnės galimybės, įsitikinęs politikos mokslų specialistas, kad atsiras kažkokių landų, manipuliacijos būdų ar galimybės įsitraukti į šią rinką kitiems žaidėjams, daugiau ar mažiau susijusiems su Rusija.
„Tokios galimybių landos visada yra kuriamos ir esant progai, išnaudojamos. <..> Bankininkystė yra strateginis sektorius, nuo to labai smarkiai priklauso, kaip funkcionuoja ekonomika, koks yra bendras pasitikėjimas užsienio investuotojų, verslo ir panašiai. Jei šis sektorius sukompromituojamas, priverčiamas pasitraukti, tai gali būti tiesioginė žala ekonomikai ir reputacinė žala valstybės įvaizdžiui, galimybėms“, – kalbėjo T. Janeliūnas.
Pasak politologo, gali būti, kad skandinavų noras kalbėti apie galimą Rusijos įsikišimą yra ir mėginimas pasiteisinti, nes jei per jų bankus išties buvo plaunami pinigai Baltijos šalyse, tai nebuvo mažos sumos.
„Pražiūrėta tam tikra sritis ir neužkirštas kelias pinigų plovimui, vėliau ji sukompromituota iš vienų ar kitų Rusijos veikėjų puses. Žinoma, kad Skandinavijos bankai sekdami informaciją ir, galimai, žinojo, iš kur nutekėjo informacija apie galimą pinigų plovimą. Jie, matyt, mato dvigubus žaidimus ir tai nebūtinai daro tie patys žmonės. Tai gali būti ir aršios konkurencijos išdava“, – svarstė politologas.
Pasak jo, tai gali būti nebūtinai vienos organizacijos ar vienos grupuotės planas.
T. Janeliūnas įsitikinęs, kad Rusijos rankos siekia tiek, kiek gali pasiekti. Ir Skandinaviją ir Vakarų Europą. Tos ir kitos šalys periodiškai susiduria su Rusijos poveikiu. Žinoma, resursų visur vienodai skirti negalima, koncentruojamasi į svarbiausius dalykus. Tai nėra tik atskirų sektorių „tikrinimas“, bandoma veikti labai plačiai, pradedant nuo kibernetinio šnipinėjimo ir baigiant finansiniais institutais. Kartais net ir nedidelė sėkmė neša naudą Rusijai, įsitikinęs politologas.
Išnaudoja ribą tarp tiesos ir melo
Politologas Ramūnas Vilpišauskas mano, kad švedų informaciją vertinti gana sudėtinga, nes nėra faktinės medžiagos. Visgi, pasak politikos mokslų specialisto, jau daug metų pastebima, kad Rusija vykdo tam tikras akcijas, kurių tikslas – stiprinti nepasitikėjimą valstybe, o pasitikėjimas finansinėmis institucijomis yra svarbus bet kuriai šaliai.
„Po Krymo aneksijos pastebimas informacijos alternatyvių istorijų sklaidos momentas, taip pat – kišimosi į įvairius rinkimus, išnaudojant kibernernetinę erdvę, taip pat ir įvairių duomenų apie finansinius srautus naudojimą, pinigų plovimą. Į tai buvo įsivėlę ir Šiaurės šalių bankai. <..> Išties dažniausiai tokiose istorijose visiškai neprisidėjusių nebūna, bankai iš to išlošia finansiškai, bet neturint duomenų vertinti yra sunku. Daug kas priklauso nuo, to kaip procesai vyksta banko viduje, kiek žmonių žino, kas vyksta“, – sakė politologas.
Visgi Rusijos institucijos ir tarnybos dažnai siekia išnaudoti atvejus ir sritis, kur dar sunkiau nustatyti ribą tarp tiesios ir netiesos, o aiškinimasis ir nepasitikėjimas ir tampa tikslu. Siekiama sukelti diskusijas, aiškinimą, kas kaltas, o kas – ne. Tokie aiškinimai žmonėms, kurie nėra specialistai, įstringa, kaip ženklas, kad kažkas negerai su minima organizacija.
„Kartais tas šešėlis gali būti pagrįstas tik kukliais faktais, o kartais tai gali būti iškreiptas tikrovės vaizdavimas siekiant sukelti nepasitikėjimą, o pasitikėjimas Šiaurės šalyse yra svarbus visuomenės akcentas. Tai vienas svarbiausių elementų, kodėl tos šalys yra laikomos sėkmės pavyzdžiais. Pasitikėjimas čia svarbus, o jei jis silpninamas, tos šalys tampa mažiau patrauklios. Tai gali būti smūgis jų įvaizdžiui“, – kalbėjo politologas R. Vilpišauskas.
Rusiją domina viskas, ji kai kurių analitikų vadinama globalia nusistovėjusių taisyklių laužytoja. Mes matome jos veikimą JAV, Europoje, Vidurio Rytuose. Vien dėl geopolitinių priežasčių, Šiaurės šalys turėtų būti Rusijos institucijų akiratyje.
Finansai ir geopolitika žengia koja kojon
Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius tikina, kad finansų sistema yra kritinės valstybės infrastruktūros dalis. Tad kalbėti apie finansų sektoriaus situaciją neįmanoma atskirai nuo geopolitinio konteksto. Saugoti savo kritinę infrastruktūrą – kiekvienos valstybės interesas.
„Neatmestina, kad Skandinavijos bei Baltijos šalių finansų sistemos yra Rusijos hibridinio karo taikinys. Trečiųjų šalių kišimosi, dezinformacijos bei kitų priešiškų veiksmų rizika yra reali ir vertintina labai atsakingai, jos apraiškų yra užfiksuota ir Lietuvoje“, – atsargiai komentavo Švedijoje ilgą laiką gyvenęs specialistas.
Jis svarstė, kad negalima atmesti ir priešiškų jėgų bandymų paveikti gyventojus bei jų nuotaikas, pasitelkus žmogiškąjį veiksnį. Neigiamų nuostatų formavimas yra viena iš hibridinių atakų formų, skirtų sumenkinti pasitikėjimą institucijomis, tarp jų – ir finansinėmis.
Tiesa, paskutiniaisiais metais Skandinavijos bankai buvo įsivėlę ne į vieną pinigų plovimo skandalą, kuriame nukentėjo ir Lietuvoje veikiančių bankų reputacijos. Buvo skelbta, kad per šiuos bankus „išplauti“ šimtai milijonų eurų, o žmonės tai darę – nėra pačios geriausios reputacijos. Ši informacija kirto per pasitikėjimą bankais, apgadino šių bankų reputaciją.
