Reikės inžinerinio mąstymo darbininkų
Svarbi dalis – žmogiškieji ištekliai: ar Lietuva būtų pajėgi pritraukti 6 tūkstančius įvairaus lygmens darbuotojų ir talentų? Kiek ir kokios kompetencijos darbuotojų „Tesla Motors“ reikės? Iš kur Lietuva jų gaus?
„Vertinant dabartinę „Tesla Motors“ gamyklą Nevadoje, tikėtina, kad ir Europos gigagamykloje daugiau kaip 60 proc. personalo būtų darbininkai, turintys inžinerinį mąstymą. Kad sugebėtų išspręsti automatizuotoje gamykloje galinčias kilti problemas“, - dėstė žmogiškųjų išteklių poreikį analizavusi grupė.
Darbo grupėje dalyvavę personalo valdymo ir atsinaujinančios energetikos specialistai pasiūlė „kurpalių“, pagal kuriuos galima organizuoti „Tesla mokymų akademiją“, pameistrystės programas Lietuvos proftechninėse mokyklose, greitam gigafabriko darbuotojų paruošimui skirtas e-mokymų programas ir kt.
Teisininkai analizavo, kaip „palengvinti“ teisinę bazę trūkstamiems artimojo užsienio specialistams įdarbinti.
Nevados „Gigafactory“ sėkmės istorija
Išanalizuota Nevados „Gigafactory“ sėkmės istorija parodė, kad „Tesla Motors“ sprendimą pasirinkti į Nevadą nulėmė ne šios valstijos vadovų pasiūlytos mokestinės lengvatos (kelios kitos valstijos siūlė didesnes), bet bendras pasiūlymo paketas, visuma veiksnių, iš kurių susideda gigagamyklos kaštai.
Bene lemiamas veiksnys – Nevados valdžios sugebėjimas užtikrinti labai greitą sprendimų įgyvendinimą.
„Nevada nesiūlė didžiausių mokestinių lengvatų. Nevada buvo pasirinkta dėl makro paveikslo, kuris sudaro gamykloas kaštus. Jos teritorijoje yra ličio kasyklos – tai užtikrina sutrumpintą tiekimo grandinę. Logistiškai labai svarbi artima geležinkelių jungtis. Nevada iš principo galėjo užtikrinti savo sprendimus per labai trumpą laiką – mėnesius, o ne metus. Greitas sprendimų įgyvendinimas yra esminis „Teslai“, - kalbėjo „Gigafactory“ istoriją išanalizavęs „Lietuvos energijos“ (LE) plėtros projektų vadovas Andrius Juozapaitis.
Nevadoje yra mažai drėgmės – tai turi teigiamos įtakos gamybos procesui. Lietuvoje, palyginus su Nevada, drėgnumas yra 25 proc. didesnis. Be to, nors tai ir neaktualu Europos rinkai, Nevada, priešingai nei kitos valstijos, leidžia „Teslai“ pardavinėti automobilius tiesiogiai.
„Lietuvoje LEZ reguliavimas įmonėms suteikia 5 metus be jokio pelno mokesčio ir dar dešimt metų su pusiniu pelno mokesčiu. Tuo tarpu Nevada „Teslai“ pasiūlė 20 metų be pelno mokesčio ir 10 metų be nekilnojamojo turto mokesčių“, - Lietuvos ir Nevados situaciją lygino LE atstovas.
Beje, pagal BVP ir gyventojų skaičių Lietuva yra panašaus dydžio kaip Nevada.
Konkurentai išskirtinių pranašumų neturi
Atlikta konkurentų analizė įvairiais pjūviais (talentai, mokestinės lengvatos, atsinaujinantys resursai, logistika, politinis palaikymas, tautos produktyvumas, aptarnavimo kokybė, ankstesnė „Tesla Motors“ veikla toje šalyje ir kt.) parodė, kad kitos Europos šalys neturi išskirtinių pranašumų prieš Lietuvą.
Lietuvos geografinė padėtis vėl pripažinta kaip strategiškai patogi gigafabriko statyboms.
„Reikiamą infrastruktūrą mes turime – tai tikrai nebus butelio kaklelis, dėl kurio investicijos čia strigtų. Tradiciniai mašinų gamybai reikalingi auto-moto komponentai (padangos ir pan.) bus gaminami Rytų ir Vidurio europoje, mes esame arti. O taip pat esame arti Šiaurės šalių“, - pabrėžė diskusijų dalyviai.
Beje, specialistai surašė argumentus, kodėl ir vėsus Lietuvos klimatas turėtų privalumų gigafabriko funkcionavimui.
Ne automobilių, o klimato kaitos mažinimo fanas
Susibūrę naujosios ekonomikos šalininkai pripažino, kad svarbiausia yra „parduoti“ šią idėją „Tesla Motors“ įkūrėjui Elonui Muskui.
„Elonas Muskas nėra automobilių gamintojas, jis yra klimato kaitos mažinimo fanas. Jam reikia parduoti mūsų šalies ambiciją. Pavyzdžiui, Lietuvos ambicija tapti CO2 neutralia šalimi“, - tai, ko labiausiai trūksta Lietuvai, akcentavo susirinkę dalyviai.
„Lietuva – šalis, kuri gyvena iš smegenų ir sugebėjimų, o ne iš naftos ir anglies“, - gigafabriko diskusijų dalyviai pateikė tokį vienijantį savęs suvokimą.
Toliau dirbs „Investuok Lietuvoje“
Iki penktadienio nakties užsitęsusių diskusijų pasiūlymus organizatoriai analizuos toliau. Juos perduos ir kūrybinėms agentūroms, kad šios rastų patraukliausią būdą, kaip pateikti Lietuvos pasiūlymą „Tesla Motors“ įkūrėjui. Ties Lietuvos gigafabriko pasiūlymu toliau dirbs užsienio investicijų plėtros agentūra „Investuok Lietuvoje“.
Prieš tai sausio 5–ąją surengtoje verslo, mokslo ir valdžios lyderių diskusijoje ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius patvirtino, kad „Investuok Lietuvoje“ bus skirti du etatai stambiam investuotojui „Tesla Motors“ pritraukti.
„Mes, kaip valstybė, turime turėti ir turime tokią ambiciją – pabandyti pritraukti milžinišką kompaniją, kuri iš esmės pakei mūsų valstybės raidą. Galime pabandyti ir alokuoti ir žmogiškųjų, ir finansinių išteklių ir startuoti banginių medžioklėje“, - kalbėjo ūkio ministras.
„Teslos“ medžioklė – tikslingas Lietuvos garsinimas pasaulyje
Pasak jo, nors sėkmės tikimybė nėra labai didelė ir tai kainuos nemažai lėšų, tačiau į stambaus investuotojo pritraukimą reikia žiūrėti kaip į valstybės žinomumo ir patrauklumo didinimą pasaulyje.
„Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius Mantas Katinas pritarė, kad apgalvotai paruoštas vertės pasiūlymas vienam stambiam investuotojui, net jeigu Lietuva nelaimės, pasitarnaus ir dešimčiai kitų investuotojų. Pasak jo, be „Tesla Motors Gigafactory“ pasaulyje yra dar bent septynios kompanijos, kurias verta medžioti.
M.Katinas įspėjo, kad negalima elgtis mėgėjiškai, pavyzdžiui, ateiti pas E.Muską su meilės laišku, kad Lietuva jūsų nori. Svarbu turėtų labai aiškų modelį – ką mūsų šalis gali pasiūlyti: kokias verslo sąlygas, infrastruktūrą, mokesčių lengvatas. Nes pristatyti savo pasiūlymą „Tesla“ vadovui galbūt turėsime vos kelias sekundes. Todėl reikia kalbėti ne tik skaičių kalba, bet ir sukelti teigiamas emocijas.
Gigafabriko idėja Lietuvoje sudomino ir emigrantus
Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius Petras Baršauskas atkreipė dėmesį į tai, kad inžinerinių specialybių darbuotojų atlyginimai Lietuvoje yra maždaug penkis kartus mažesni nei JAV ar kitose Vakarų šalyse.
„Visuomenė be aukštųjų technologijų, inovacijų, be gamybos neturi ateities. Turime patyrimo ir žinome, kad Lietuvoje su kompetencijomis viskas gerai. Atkreipkime dėmesį į rinką – jeigu kalbame apie inžinerinės pakraipos žmones, pasaulinės atlyginimų tendencijos yra penkis kartus didesnės nei Lietuvoje. Čia prasideda iššūkiai ir politikams – sudarykime sąlygas. Jaunas žmogus vis tiek eis ten, kur jį stipriau traukia ekonominiai dalykai“, - pabrėžė KTU rektorius.
Nepaisant to, idėjos atvesti „Tesla Motors“ kompainją į Lietuvą sumanytojas V.Lašas pasakojo, kad sulaukia gausaus palaikymo iš užsienyje gyvenančių lietuvių.
“Pasirodo, ir šiais laikais įmanomas Sąjūdis – mobilizuojantis, nukreipiantis, palaikantis ir vienijantis naujųjų technologijų entuziastus, kartu sujungiant valstybės pajėgas. Susidarė kaip profesionalų tinklas - sulaukiame atsiliepimų iš Australijos, Jungtinės Karalystės, Japonijos. Žmonės sako – jeigu „Teslos“ atėjimas į Lietuvą tikrai įvyktų – mes sugrįžtume“, - pasakojo V.Lašas.
Siekiame ne 5 proc., o 5 kartų pokyčio
„Turime siekti ne 5 procentų pokyčio, o 5 kartų pokyčio. Tai įmanoma, jeigu mes kalbamės apie tuos dalykus, kurie mus jungia, o ne skiria. Jų yra daug, tik kartais nemokame susikoncentruoti ir to siekti. Gal šis tikslas mus suvienys“, - apie „Tesla Motors“ gigafabriko Lietuvoje idėją kalbėjo V. Lašas.
Renginyje dalyvavęs ministras pirmininkas Saulius Skvernelis pripažino, kad sprendimai, reikalingi tokiems stambiems investuotojams kaip „Tesla Motors“, yra nestandartiniai. Premjeras pažadėjo, kad Vyriausybė dės visas pastangas, kad būtų priimti visi reikalingi greiti ir nestandartiniai sprendimai, kad Lietuva galėtų pritraukti gigafabriko statybas.
„Teslos“ entuziastai sukelia Sąjūdžio bangą
„Matant patį entuziazmą, kuris įgauna geros bangos efektą, aš negalėjau praleisti šio renginio. Keliamas tikslas kai kam gali atrodyti kaip fantastika, bet mes turime kelti tokius tikslus ir jais tikėti. Šita idėja yra lengviau pasiekiama, nei kažkada buvęs Sąjūdis ir jo pasiekta Nepriklausomybė“, – sakė premjeras S. Skvernelis.
„Svarbu – susitelkimas. Tai turi būti bendras visų projektas. Taip, čia nebus standartinių sprendimų, be išimčių niekaip nepavyks. Turi būti ir įstatymų lygmenyje atliekamos korecijos, kad sukurtume tą sprendinį specialiai šiam atvejui“, - nuteikė „Lietuvos energijos“ vadovas Dalius Misiūnas.
Seimo ekonomikos komiteto pirmininkas Virginijus Sinkevičius džiaugėsi, kad pasiūlymo rengimas „Teslai“ paskatins peržiūrėti visą gamyklinio sektoriaus reguliavimą ir sektoriaus plėtros būdus.
„Vien procedūros su statybų leidimais ir pan. Lietuvoje užtrunka pusantrų metų. Tai dabar geras metas tai peržiūrėti, kad taptume konkurencingesniais regione“, - sakė V.Sinkevičius.
Verslo, valdžios ir mokslo lyderiiai pripažino, kad Lietuvai būtina diversifikuoti savo investicijų srautą nuo paslaugų į gamybą.
„Sunku paskelbti visuomenei, kad stambus investuotojas gaus mokesčių lengvatas 30 metų į priekį. Ar politikai išdrįs? Manau, kad verta tai daryti“, - pagrindinį laukiantį iššūkį įvardino „Investuok Lietuvoje“ vadovas.
