Kultūros paveldo departamento (KPD) prie Kultūros ministerijos užsakymu valstybės įmonė „Lietuvos paminklai“ rengia Kuršių nerijos kultūros paveldo apsaugos specialiuosius planus. Gamtosaugininkų teigimu, teritorijos tvarkymo plane ne tik numatoma nemažai lengvatų galimai būsimiems statiniams, bet ir ketinama įteisinti nelegalias statybas.
Kuršių nerija – UNESCO pasaulio paveldo vietovė, kurioje tiek naujas statinys, tiek seno ryški rekonstrukcija yra svetimkūnis. Pastaruoju metu Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT), prokuratūros į teismus buvo padavusios veik 40 ieškinių dėl neteisėtų statybų Kuršių nerijoje, dauguma jų buvo patenkinti visiškai arba iš dalies. Dar keletas ieškinių nagrinėjama. O dabar VĮ „Lietuvos paminklai“ rengiamame Kuršių nerijos tvarkymo plane ketinama įteisinti nelegalias statybas. Dar daugiau, jei visos suinteresuotosios pusės patvirtins šį teritorijos tvarkymo planą, prasmės neteks prieš dvejus metus Vyriausybės priimtas nutarimas „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano patvirtinimo“. Jame numatyta griauti arba iš dalies rekonstruoti nelegaliai atsiradusius statinius.
Meras prispyrė premjerą
Neringos savivaldybės meru tapus vietos socialdemokratui, buvusiam Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro vadybininkui-administratoriui Dariui Jasaičiui, į Nidą buvo pakviestas partijos kolega, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas. Aukšto rango svečiui meras ir vietos gyventojai paverkė, kad ne tik ribojama statyba – antai norėtųsi statyti dviejų aukštų automobilių stovėjimo aikštelę (nors viena šiuo metu apytuštė), reikėtų ir dengtų teniso kortų, kitų poilsiui reikalingų statinių, – bet ir reikalaujama griauti nelegalius statinius.
A. Salamakinas – kad ir komiteto pirmininkas, tačiau ne viešpats. Tad mero graudulingas laiškas gulė ant premjero Algirdo Butkevičiaus stalo. „Gerbiamas Ministre Pirmininke, Neringos savivaldybės taryba kurorto bendruomenės vardu kreipiasi į Jus ir visą Lietuvos Respublikos Vyriausybę prašydama suburti visų suinteresuotų institucijų atstovų grupę, kuri dar kartą įvertintų situaciją, būsimus didžiulius materialinius nuostolius, atsižvelgtų į Neringos gyventojų, lankytojų nuomonę ir pabandytų surasti išeities kelią, kuris būtų ne toks skausmingas tiek visai valstybei, tiek Kuršių nerijoje gyvenančiai bendruomenei“, – D. Jasaitis socialdemokratų ir Vyriausybės vadovo prašo „rasti išeities kelius“, bet kokie jie turėtų būti – net neužsimena. Galima spėti, jog pasakymas, kad keliai būtų „neskausmingi“, reikštų viena – negriauti nelegalių statinių. Mat ir pats meras prisipažįsta, jog situacija susiklostė „didžia dalimi dėl valstybės tarnautojų priimtų ar kitų sprendimų“.
Po gero pusmečio premjeras pasirašo potvarkį Neringos mero norams pildyti. Keliolikos įvairių institucijų valdininkų grupei vadovauti paskiriama buvusi Aplinkos ministerijos sekretorė, dabartinė premjero patarėja Jūratė Juozaitienė. A. Butkevičius pavedė darbo grupei „išnagrinėti problemas, susijusias su teismų sprendimų dėl statybų Kuršių nerijos nacionaliniame parke įgyvendinimu ir žalos atlyginimu, (...) parengti pasiūlymus dėl problemų sprendimo būdų ir iki 2014 m. vasario 21 d. pateikti juos Ministrui Pirmininkui“.
Sufalsifikavo raštą?
Vienas iš J. Juozaitienės vadovaujamos darbo grupės narių, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos pirmininkas Romas Pakalnis redakcijai teigė, kad, jo žiniomis, vyko tik du šios grupės posėdžiai ir juose neprieita prie jokios išvados. Posėdžiai paprastai pasibaigdavo dviejų priešingai nusiteikusių grupių nesutarimais ir garsiais šūksniais. Tačiau Aplinkos ministeriją šių metų liepą pasiekė darbo grupės protokolas. Jame rašoma, kad „nutarta kreiptis į Aplinkos ministeriją dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano keitimo galimybės ir iki 2014 m. liepos 11 d. informuoti Vyriausybę“. Kitame punkte teigiama, kad būtina kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją (VTPSI) „dėl vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje (...) atidėjimo ir atskiro inspekcijos kreipimosi į antstolę“.
Kitaip sakant, J. Juozaitienės pasirašytame rašte teigiama, kad darbo grupė nutarė, jog būtina keisti Kuršių nerijos parko tvarkymo planą, kurį prieš dvejus metus yra patvirtinusi Vyriausybė. Antrame, įslaptintame, punkte teigiama, jog nereikėtų vykdyti teismo sprendimo, priimto Generalinei prokuratūrai ginant viešąjį interesą: nenaikinti Neringos savivaldybės tarybos 2002 m. liepos 19 d. sprendimo Nr. 125, kuriuo buvo patvirtintas žemės sklypo detalusis planas Juodkrantėje (L. Rėzos g. 1); nenaikinti Neringos savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2004 m. balandžio 26 d. AB poilsio namams „Ąžuolynas“ išduoto statybos leidimo Nr. 22 statyti jachtklubą, žuvų restoraną, jachtininkų viešbučius.
„Sudarytos darbo grupės nariai 2014 m. liepos 3 d. posėdyje Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano keitimo galimybių nenagrinėjo, todėl posėdžio pirmininkės pasirašyto protokolo pirmame punkte suformuluotas kreipimasis į Aplinkos ministeriją negali būti laikomas darbo grupės sutarimo rezultatu“, – minėtos darbo grupės narė, buvusi VSTT direktorė, dabar – šios tarnybos direktorės vyriausioji patarėja Rūta Baškytė atskleidė, kad J. Juozaitienės pasirašytas raštas – mažų mažiausiai melas. Kad būtina keisti Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą, net kalbos nebuvo.
Vežimas pajudėjo
Nors J. Juozaitienės raštas pasirašytas liepos pradžioje, jau prasidėjus šiems metams VĮ „Lietuvos paminklai“ pradėjo tvarkymo plano rengimo darbus. Tiesa, aiškinamajame rašte konstatuojama, kad tai neturi prasilenkti su Vyriausybės jau patvirtintu tvarkymo planu, – į jį bus perkelti visi reikalavimai, suprask, ir nelegalių statinių, dėl kurių pasisakė teismai, griovimas arba rekonstrukcija.
Tačiau tvarkymo planą užsakęs KPD ir jo Klaipėdos teritorinis padalinys jau išsitraukė kovos kirvius ir užsimojo ant Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos. Mat pastaroji nesutiko su kai kuriomis teritorijų planavimo sąlygomis. Ginčo arbitru tapo VTPSI prie Aplinkos ministerijos. Ji tiek vienai, tiek kitai pusei surašė privalomus nurodymus.
Laura Nalivaikienė, VTPSI viršininkė, redakcijai teigė, kad šis ginčas tebuvo formalus. „Buvo išduotos projektavimo sąlygos paveldosauginiam planui pagal tuo metu galiojančius teisės aktus. Tuo metu nebuvo patvirtintų nei naujojo savivaldybės plano, nei saugomų teritorijų bendrojo tvarkymo plano. Pagal tvarką, jei pasikeičia teisės aktai, reikia patikslinti ir sąlygas. Tarp sąlygas išdavusių institucijų buvo ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija. Atsižvelgdama į tai, kad pasikeitė teisės aktai, atsirado tvarkymo planas, bendrasis planas, ji patikslino sąlygas ir išsiuntė KPD. Vienintelė šio veiksmo blogybė – kad parko direkcija pasinaudojo naująja tvarka, kuri įsigaliojo nuo šių metų, o planai rengiami pagal senąją tvarką. Kitaip sakant, susipainiojo teisės aktuose. Bet tai – tik formalus pažeidimas“, – sakė L. Nalivaikienė.
„KPD rengia specialųjį planą, o tame specialiajame plane jie kaip ir atsisako vertingųjų savybių, ketinama tvirtinant specialųjį planą pakeisti ir tvarkymo planą. Mūsų akimis, to daryti negalima, nes taip elgtis neleidžia įstatymai. Pagal įstatymą planavimo iniciatorius būtų ne KPD, o VSTT. Kadangi mes esame kategoriškai prieš naują tvarkymo planą, departamentas ieško būdų, kaip galiojantį planą pakeisti“, – sakė R. Baškytė.
„Naują dokumentą priėmus, nebegalios Vyriausybės priimtas 2012 m. nutarimas „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano patvirtinimo“, – akcentavo Romas Pakalnis, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos pirmininkas, J. Juozaitienės vadovaujamos darbo grupės narys.
„Kai bus parengtas planas, matysime, kas ir kaip jame, ar jį derins visos suinteresuotos institucijos“, – L. Nalivaikienė sakė, kad dar anksti svarstyti, ar tikrai norima naujame tvarkymo plane įteisinti nelegalias statybas.
Bet štai Aušra Feser, Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė, redakcijai pateikė faktą, kad naujo tvarkymo plano projekte nelegalias statybas bandoma įteisinti. „Visi greičiausiai žino adresą Lotmiškio g. 1, prie gyvenamojo namo prilipdytą stiklinį restoraną. Vyriausybės patvirtintame tvarkymo plane pasakyta, kad prielipą būtina griauti. O dabar tvarkymo plane konstatuojama, kad stiklinis kupolas nemaišo. Kodėl? Projektuotojai daro teritorijos išklotinę iš gatvės pusės ir, girdi, prielipo nematyti“, – vieną iš projektuotojų gudrybių atskleidė A. Feser.
Kišenvagio filosofija
„Kuršių nerijos nacionalinis parkas turėtų būti tvarkomas permainas derinant su UNESCO. Deja, pas mus vyksta atvirkščiai – paruošiami planai, o kai paaiškėja, kad nusižengta įstatymams, verkiama: mes gi planams išleidome milijonus. Tada siekiama, kad būtų pakeisti įstatymai. Kitaip sakant, pirma vežimas, po to – arklys“, – keistus Neringos savivaldybės vadukų norus komentavo profesorius R. Pakalnis.
Biologijos mokslų daktaro teigimu, J. Juozaitienės vadovaujama komisija nusprendė, kad, pavyzdžiui, „Nidos aerodromas turi labai dideles perspektyvas“. „Bet šitas perspektyvas riboja pasaulio paveldo statusas. Dėl tokių dalykų reikia kreiptis į Pasaulio paveldo centrą, jie turėtų panagrinėti, valstybė turėtų įrodyti, kad šio objekto atsiradimas nepaveiks išskirtinio paveldo objekto. Jei mes įtikinamai įrodysime, centras gali pritarti, bet jei nesugebėsime įrodyti – gali baigtis liūdnai“, – R. Pakalnio manymu, tai „kišenvagio filosofija: pirmiau pavokime, o paskui pasižiūrėsime, pagaus ar ne“.
Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos pirmininko R. Pakalnio teigimu, ruošiant naują Kuršių nerijos kultūros paveldo tvarkymo planą taip pat vadovaujamasi vagių teorija, norima faktiškai panaikinti galiojantį Vyriausybės nutarimą, patvirtinantį tokio plano egzistavimą.
