Studentės Liepos Kiauleikytės ir dėstytojo Petro Butkaus istorija, plačiai nuskambėjusi per žiniasklaidą, paskatino “Omni laiką” atlikti tyrimą - ar egzistuoja seksas tarp universiteto sienų? Ar aukštųjų mokyklų dėstytojai linkę priekabiauti prie studenčių? Ar provokuoja studentės savo dėstytojus, kad šie parašytų geresnius pažymius? O gal šios istorijos - tik didelis mitas, kuriuo naudojasi nepažangūs studentai ir studentės?
Kalbinome įvairaus amžiaus dėstytojus ir dėstytojas, universiteto studentes ir studentus. Nors ir pažadėjome visišką konfidencialumą, tačiau niekas nepapasakojo savo istorijų. Kaip susitarę visi teigdavo, kad jie nežino nieko panašaus vykstant dabar, o jei kas ir nutikę, tai tik tolimoje praeityje ir kitiems.
Ar dėstytojai mėgsta priekabiauti prie studenčių
Vilniaus universiteto studentė Saulė (vardas, aišku, pakeistas) “Omni laikui” teigė: “Universitete prie manęs nepriekabiavo. Nemanau, kad priekabiavimu reikėtų vadinti komplimentus - tegu ne dėl mokslo, o dėl išvaizdos - kurių kartais susilaukiu iš dėstytojų (kitos merginos, manau, taip pat)”.
Beje, tikriausiai ne viskas yra taip nekalta. Nors ir nepavyko surasti dėstytojų, kurie prisipažintų miegoję su savo studentėmis, tačiau ne vienas pasakojo sklidusias kalbas apie vieną jau buvusį Vilniaus pedagoginio universiteto dėstytoją, kuris, pasak vieno šaltinio, “tiesiog kone privaloma tvarka silpniau besimokančias mergaites kviesdavosi pas save į namus. Ir tai visi žinojo”.
Kitas profesorius prisipažino, kad dar sovietiniais laikais, kai jis tik pradėjo savo kaip dėstytojo karjerą, susirinkus neformalioje aplinkoje universitetų dėstytojams būdavo šaunumo požymis pasigirti, su kiek studenčių yra permiegoję. “Man, tuomet jaunam dėstytojui, tai sukėlė šoką”, - kalbėjo profesorius.
Tiesa, viena jau buvusi studentė Jolita teigė, kad ir šiuo metu Vilniaus universitete yra keli dėstytojai, kurie žinomi savo polinkiu pasirašinėti įskaitas ir egzaminus savo namuose ir kuo vėliau.
Kauno Vytauto Didžiojo universiteto docentas Artūras Tereškinas “Omni laikui” teigė: “Kiek suprantu, intymūs santykiai tarp dėstytojų ir studentų Lietuvoje gana įprastas dalykas. Kiek pamenu iš savo studijų laikų prieš dešimtmetį Lietuvoje, dauguma studentų apie šiuos santykius žinojo ir jų nesmerkė. Tokių atvejų pasitaiko ir dabar. Tačiau dabar gyvename kitokiais laikais ir kitokioje santvarkoje. Manau, kad ir Lietuvos universitetuose dėstytojai turėtų būti supažindinami su seksualinio priekabiavimo teorija bei praktika ir turėtų žinoti, kad intymūs santykiai su studentais negali būti toleruojami”.
Ar merginos neprovokuoja dėstytojų?
Kai aš studijavau universitete, prisimenu, kai kurios mūsų bendrakursės prieš egzaminą pasidailindavo mini sijonėliu. Mums belikdavo tik pavydėti ir padejuoti, kad feminizmas į Lietuvą dar neatėjo.
Tiesa, dabar pasikalbėjus su buvusiomis bendrakursėmis, paaiškėjo, kad jos taip pat būdavo nepatenkintos, kai dėstytojos (paprastai netekėjusios) vaikinams rašydavo geresnius pažymius, nors merginos būdavo išmokusios dalyką geriau.
Tačiau aš neprisimenu, kad nors vienas vaikinas būtų provokavęs dėstytojas. Gal todėl, kad nepasitaikė jaunų dėstytojų.
O Vilniaus universiteto studentė Saulė pripažino, kad merginos provokuoja dėstytojus: “Be abejo, merginos provokuoja dėstytojus. Ir aš šiek tiek provokuoju. Ne tik VU, apskritai gyvenime būtų kvaila visai nepasinaudoti tuo, kad esi simpatiška. Kai galiu dėstytojui ne primygtinai, bet atidžiai žiūrėti į akis ir nuoširdžiai šypsotis (tuo priversdama jį patį jaustis svarbiu ar simpatišku, todėl natūraliai pakeldama jam nuotaiką ir automatiškai suformuodama malonų požiūrį į save - o mielą žmogų visada norėsis "patempti", o ne "nusodinti", tiesa?), kodėl turėčiau delbti akis ir susirūpinusi jo klausytis? Nežinau, ar tai galima įvardyti fraze "pati kalta", nes dėl tokio elgesio nuskriausta niekad tikrai nesu likusi”.
Kaip tuomet dėstytojams elgtis. Mūsų kalbintas vieno universiteto simpatingas, arti keturiasdešimties dėstytojas sakė, kad jis visiškai nereaguoja į jokius šypsnius ir gal todėl išvengia nesusipratimų su studentėmis.
Kadangi su juo ne vieną kartą teko vaikščioti Vilniaus universiteto koridoriais, galiu pasakyti, kad jis sakė šiek tiek netiesą. Šis dėstytojas reaguoja į studenčių šypsenas - tuomet jis paniursta ir tampa susirūpinęs kaip Rodino mąstytojas. Kai tai pasakiau, jam teko tai pripažinti. Ir patikslino, kad tikriausiai tokia atšiauri laikysena ir atbaido besišypsančias studentes nuo tolesnių žingsnių. “Kurių jos gal ir nežengtų”, - apdairiai pridūrė jis.
Seksualinis priekabiavimas universitetuose - mitas?
Kalbinta Vilniaus universiteto studentė Giedrė sakė: “Stodama į VU buvau girdėjusi įvairiausių istorijų ir apie priekabiavimą, ir apie kyšininkavimą, buvau pasiruošusi neišvengiamai pakloti tam tikrą pinigėlių sumą vos ne už kiekvieną egzaminą. To nėra, aš baigiu 3-ią kursą, nesu davusi nė vieno kyšio (tik nunešusi gėlių už geranoriškumą jau po egzamino) ir nemiegojau nė su vienu dėstytoju. Gal tiesiog pavyko nesusidurti su neigiamais žmonėmis, tačiau vis dėlto manau, kad priekabiavimo ir kyšininkavimo istorijos dažniausiai sugalvojamos tų studentų, kuriems patiems toks studijavimo būdas yra paprastesnis ir priimtinesnis už mokymąsi”.
Kaip jau sakėme, dėstytojai, paklausti apie priekabiavimo istorijas, tik gūžteldavo pečiais. Galbūt jie nori nutylėti jiems žinomas delikačias istorijas. Tačiau gali būti, kad priekabiavimas universitete tėra tik mitas.
Gal paslaptingumas, o su tuo susijęs smalsumas bei aiškus nepažangių studentų ir studenčių interesas kaitina vaizduotę apie neva seksualiai nežabotus dėstytojus. Tačiau realybė galbūt yra daug nykesnė. Dėstytojai žino, kad jų priekabiavimai gali baigtis darbo netekimu. Taip pat daugelis žino, kad jiems sunku bus pritaikyti savo kvalifikaciją už universiteto sienų. Be to, prisiminkime, kad daugelis dėstytojų yra vedę, tad iškilusios į viešumą priekabiavimo istorijos pakenktų jų santykiams šeimoje. Tad ar verta dėl viso šito taip rizikuoti?
Lietuvos studentų sąjungos užsakymu agentūros “Spinter” atlikto Lietuvos studentų sociologinio tyrimo duomenimis, beveik 14 proc. apklaustų studentų teigia susidūrę su seksualiniu priekabiavimu iš dėstytojų ar kitų universiteto darbuotojų, nuo kurių priklausė studijų rezultatų įvertinimas. Daugiausiai minimi seksualinio priekabiavimo prie studenčių atvejai.
Ar dėstytojai egzaminuos prie atvirų durų?
JAV seksualinis priekabiavimas universitetuose vertinamas labai rimtai. Tačiau tai atsisuka ir prieš dėstytojus - dažnai studentės pasinaudoja tuo apkaltindamos dėstytojus priekabiavus. Norėdami nuo tokio šantažo apsisaugoti dėstytojai universitetuose egzaminuoja prie atvirų durų, kad visuomet būtų liudininkų, kurie patvirtintų, kad jis nesiėmė jokių neleistinų veiksmų.
Artūras Tereškinas, ilgą laiką mokėsis ir dėstęs JAV, “Omni laikui” teigė: “JAV seksualinis priekabiavimas yra traktuojamas labai rimtai, ypač universitetuose. Prieš pradėdamas dėstyti, kiekvienas dėstytojas praeina seksualinio priekabiavimo instruktažą, susipažįsta su įstatymais, susijusiais su seksualiniu priekabiavimu, ir pasirašo dokumentus, kad yra jis buvo instruktuotas ir kad atskleidus seksualinio priekabiavimo atvejį visa kaltė teks jam ar jai. Todėl seksualinio priekabiavimo atvejų Amerikos universitetuose, bent mano žiniomis, pasitaiko retai. Esu girdėjęs atvejų, kai dėstytojai turėjo santykių su studentėmis, bet šitie santykiai dažnai baigdavosi vedybomis”.
Tad labai gali būti, kad šis skandalas privers dėstytojus ir Lietuvos universitetuose atverti duris. Jei jie sąžiningi, taip galės apsisaugoti nuo šantažo.
A. Tereškinas dar pridūrė: “Dėstytojai turėtų įsisąmoninti, kad jų ir studentų santykiai yra galios santykiai tarp skirtingą galią turinčių asmenų. Todėl netgi ir tuo atveju, kai studentai mėgina pasinaudoti dėstytojais, juos viliodami ir flirtuodami, dėstytojai turi suvokti, kad kalti liks jie, nes jų rankose galia. Jokių intymių artimų santykių tarp dėstytojų ir studentų negali būti, nes tie santykiai, mano nuomone, prilygsta seksualiniam išnaudojimui, nors kartais nei studentai, nei dėstytojai to gali nejausti. Atsakingiausi už studentų ir dėstytojų santykius yra patys dėstytojai: visa atsakomybė turi gulti ant jų pečių”.
