Turime dvi “persona non grata”. Dosniausias ir visokiomis nuodėmėmis kaltinamas Rolando Pakso rėmėjas Jurijus Borisovas yra nepageidaujamas Lietuvoje, o istorikas, XVIII amžiaus specialistas Eligijus Raila - Šiauliuose. Kaip verslininkas ir lakūnas J. Borisovas tapo nepageidaujamas Lietuvoje, žino visi, o “Omni Laikas” papasakos, kaip istorikas ir pedagogas E. Raila tapo nelaukiamas Šiauliuose.
Šiauliečių nenoras matyti istoriko
Eligijaus Railos bėdos prasidėjo tuomet, kai “Naujajame Židinyje” išspausdino savo dienoraštį.
Ten aprašo savo įspūdžius, apsilankius Šiauliuose, kur jis dėstė istorijos kursą. Jo mintys sukėlė kai kurių šiauliečių pasipiktinimą. Regioniniame laikraštyje pasirodė publikacija, kurioje buvo stebimasi, kaip taip galima rašyti apie Šiaulius. Straipsniuose buvo siūloma neleisti E. Railai dėstyti Šiaulių universitete. Taip pasielgti raginami ir kiti miestai, apie kuriuos ironiškai atsiliepė XVIII amžiaus specialistas. “Tuomet istorikui beliktų jo mėgstamo E. T. A. Hofmano likimas - už pašaipas ir ironiją būti ištremtam iš šalies”, - grėsmingai rašė laikraštis.
Tad už kokias mintis ir kokius žodžius istorikas užsitraukė tremties grėsmę?
Nelemtas E. Railos dienoraštis
“Išlipęs iš traukinio Šiauliuose, pajutau nežinia iš kur atsklidusį šleikštulį. [...]
Vėliau sutikau tris barzdotus nykštukus, Vilniaus gatvėje apžiūrinėjančius apkūnią pusnuogę moterį su vaiku. Tačiau Saulės mieste aš nemačiau saulės, o užtat vėjų - per akis. Viešieji laikrodžiai neveikia (matyt, dėl saulės stokos), o žmonės gatvėse amžinai šlemščia zefyrus. Girdėjau, kad per dieną statistinis šiaulietis suryja po pusę kilogramo šitų rausvų ir baltų padarėlių. [...]
Tačiau pati klaikiausia vieta Šiauliuose - slėnis, kur stovi Saulės laikrodis. Slėnio viduryje stypso kosminio blizgesio Šaulio statula, kažkodėl nusitaikiusi į Frenkelio fabriko kaminą. [...]
Slėnį juosiančios senosios kapinės - “kiauros”, iš visų pusių pereinamos, sujauktos, sumindytos, o vietomis - nuniokotos...”
Taip Šiaulius pamatė istorikas Eligijus Raila. Ir būtent šie žodžiai užtraukė šiauliečių pyktį. Jis buvo vadinamas žmogumi, kurio vidus prišnerkštas, buvo teigiama, kad jį kankino stiprios pagirios ir todėl viską matė tik juodomis spalvomis.
Istorikas nepervertina savo rašinių
Paklausėme Eligijaus Railos, kaip jis vertina šią istoriją. Istorikas buvo nekalbus ir teigė, nematąs čia jokios istorijos. “Pateikiau savo matymą. Manau, kad galima suprasti, kad tai nėra istorinis dokumentas ar reportažas iš įvykio vietos. Tiesiog su skaitytojais norėjau pasidalyti savo įspūdžiais. O jei kam nors nepatinka mano įspūdžiai, tai niekuo negaliu padėti”.
Prisiminiau, kad jis nekaip atsiliepė ir apie Vilnių bei čia statomus Valdovų rūmus, ir paklausiau, ar nebijo būti “ištremtas” ir iš sostinės.
“Keistas klausimas. Jau greičiau iš Valdovų rūmų mane ištrems. Bet ten aš ir neisiu. Nors ir neįleistų manęs, jei juos pastatys. Bet tikiuosi, kad jų nepastatys”, - sakė E. Raila.
“Naujojo Židinio” redaktorius Saulius Drazdauskas buvo dar liūdniau nusiteikęs: “Galiu tik pasakyti, kad tebegyvename žmonių, neturinčių humoro jausmo ir negirdėjusių apie kritiką, diskusiją ir toleranciją, šalyje; kur dėl pažiūrų (nebūtinai politinių) galima netekti darbo, o ironija bei humoras, ypač jei jų nesugebama suvokti, sukelia tik buką agresiją. Turbūt ne vienas su tuo esame susidūrę”.
Šiaulių universiteto rektorius šampano E. Railai nesiųs, bet pasikalbėti nori
Šiaulių universiteto rektorius Vincas Laurutis yra sakęs: “Viskas, daugiau jo dėstyti nepriimsiu”.
Kai jam paskambinau, jis buvo švelnesnis: “Tai buvo mano pirmoji reakcija perskaičius publikaciją mūsų miesto laikraštyje. Norėčiau, kad E. Raila pas mane užeitų ir mes pasikalbėtume. Tuomet ir spręstume”.
Paklausus, ar atleidimas iš universiteto nėra per griežta bausmė už savo nuomonės pareiškimą, V. Laurutis teigė, kad ši istorija per daug sureikšminta. “Tačiau supraskite mus. Mažesni miestai ir taip kenčia nuo Vilniaus, tad kaip jaustis, kai į tave nusivalo kojas. Kaip jūs jaustumėtės, jei apie jūsų miestą taip blogai parašytų”, - klausė V. Laurutis.
Priminęs, kad garsiam JAV aktoriui Melui Gibsonui lietuvius pavadinus aštriadančiais ambasadorius Vygandas Ušackas nusiuntė lietuviško alaus dėžę, paklausiau, ar negeriau buvo nusiųsti kokią nors dovaną E. Railai.
“Šampano butelio jam tikrai nesiųsiu, tačiau tikrai norėčiau su juo pasikalbėti”, - atsakė rektorius.
Vilniaus meras nevys iš miesto kritikų
Nusprendėme pasidomėti, ar koks nors nuožmus Vilniaus kritikas susilauktų pasipiktino. Todėl paskambinau Vilniaus merui Artūrui Zuokui ir paklausiau, ar jis viešai pasmerktų intelektualą, kuris apie Vilnių rašytų tik neigiamai.
“Jokių viešų smerkimų nebūtų, kad ir kokią nuomonė būtų pareikšta. Nesvarbu, ar su ja sutinka, ar nesutinka miesto vadovai, Savivaldybės tarybos nariai. Ką aš asmeniškai daryčiau? Jei kas nors pareiškia konstruktyvią kritiką, atkreipia dėmesį į blogus dalykus, aš tokius žmones pakviečiu prie stalo ir diskutuojame, kaip galima pakeisti esamą situaciją”, - sakė “Omni Laikui” A. Zuokas.
