Vakar (09.23) rašiau, kuo gresia kainų šuoliai - žmonių nusivylimu ir populizmo suvešėjimu (http://www.omni.lt/index.php?rask$9359_84776$z_120827). Tad ką tokiu atveju turėtų daryti politikai? Visomis priemonėmis išvengti neigiamų padarinių. Tačiau mūsų politikai, atrodo, dieną naktį galvą suka, kuo daugiau išspausti naudos iš šios situacijos.
Libdemai verčia socdemus
Stojimo į Europos Sąjungą šokas labiausiai gali pakenkti socdemams. Manipuliuodami susiklosčiusia situacija, iš jų elektoratą atimti gali ne kas kitas kaip alkani ir plėšrūs liberaldemokratai. Kaip tai gali įvykti?
Kaip vakar rašiau, kainų šuolis labiausiai palies mažiausiai uždirbančius. Taigi svarbiausia - juos patraukti į savo pusę. Ko tam reikia? Ogi savo partiją pateikti kaip paprastų žmonių gynėją. Būtent tai kiek įmanoma daro naujoji libdemų partija. Ji aiškiai orientuojasi į tą patį nusivylusį (ir dar nusivilsiantį) elektoratą, kuris išrinko Rolandą Paksą. Kaip manipuliuoti nusivylusiųjų psichologija, jie puikiai išmano.
Tad nenuostabu, kad, kaip apskaičiavo Mindaugas Voldemaras, per paskutines 10 vasaros dienų “libdukai” paskelbė 8 spaudos pranešimus, iš kurių penkiuose buvo kalbama apie asmeninę atsakomybę (http://www.omni.lt/?rask$9359_70693$z_119121). Jau senokai rašiau, kad mes gyvename visuomenėje be atsakomybės (http://www.omni.lt/index.php?base/z_108326), tačiau kalbos apie atsakomybę tokioje visuomenėje yra itin populiarios, nes jos primena, kad kažkas iš valdžios yra už viską atsakingas. Taip ir toliau įtvirtinama skirtis tarp valdančiųjų ir valdomųjų, tarp “elito” ir prastuomenės, užuot siekus šias skirtis mažinti. Ir kai dėl pereinamojo laikotarpio sunkumų išaugs nepasitenkinimas, “libdukai” galės pasakyti, kad tai “jie”, “elitas”, kalti už visas nelaimes, o štai jie visuomet rūpinosi “paprastais žmonėmis”.
Štai tokį scenarijų jau dabar galima matyti. Štai finansų ministrė Dalia Grybauskaitė užsipuolė vežėjus, kad šie moka minimalius atlyginimus ir didelius kelionpinigius. Kokią pensiją vairuotojai gaus, jei jiems mokamas tik minimalus atlyginimas? - argumentuoja socialdemokratai, patys vis galvodami, iš kur bus surinkti pinigai į biudžetą, nes jau šiemet reiks numatyti, iš kur bus skirtos išmokos ES.
Tačiau liberaldemokratai tuoj pat stojo skriaudžiamų vežėjų pusėn, o Grybauskaitę apkaltino arogancija. Taigi jie solidarizavosi su tais, kurie dėl tokio sprendimo kainą pajus savo kailiu. Juk kas galvoja apie savo pensiją, kai šiandien reikia išmaitinti žmoną ir tris vaikus? Tad spėkite, kas vairuotojų akyse atrodo žmonių gynėjas - socdemai, iš jų atimdami dalį atlyginimo ir kalbėdami apie tolimą pensiją, iki kurios reikia išgyventi, ar libdemai, kurie nieko nedaro, bet taip mielai užjaučia ir juos užstoja pabardami žiauriąją ministrę? Galima tik įsivaizduoti pranešimų spaudai gausą, kai vis daugiau socialinių grupių pajus stojimo į ES kaštus.
Socialdemokratai tradiciškai yra laikomi “paprastų žmonių” gynėjais. Tačiau šį vaidmenį gali iš jų atimti libdemai, kalbėdami apie atsakomybę, jautrumą ir kitokias emocijas. Pirmieji ideologiškai yra angažuoti į socialines programas, o libdemai į žmones kreipiasi per jausmus. Kas įtikinamiau, manau, nereikia sakyti.
Tad labai galimas dalykas, kad tai, ko nepavyko konservatoriams, padarys libdemai - nuo politikos Olimpo į šalikelę nuvers socdemus (tai ypač tikėtina, kai iš partijos pasitrauks Algirdas Brazauskas).
Marginalų politikų reikšmė ir kontrabanda
Vakar dienos komentare rašiau, kad nusivylimas lems populistų atsiradimą Seime. Atrodo, kad tai suvokia ir save rimtomis laikančios partijos: jos jau šiandien nevengia flirtuoti su marginaliniais ir kontroversiškai vertinamais politikais. Štai Šiaulių savivaldybėje nevengiama bendradarbiauti su murzininkais, o paskutinis pavyzdys - prezidento R. Pakso klumpakojis su Vytautu Šustausku.
Visa tai rodo, kad politikai aiškiai suvokia, jog šiuose rinkimuose jie gali pasirodyti stipria jėga, todėl jau dabar ieško kontaktų, kad pasikeitus situacijai galėtų tuo pasinaudoti. Tačiau juk normalioje ES valstybėje marginaliniai politikai būtų tiesiog ignoruojami, jie būtų politikos paraštėse, o ne kviečiami į oficialius priėmimus Prezidentūroje.
Tačiau reikia atminti dar vieną dalyką. Jau dabar ekspertai teigia, kad kai kurių prekių kainų augimas padidins kontrabandos srautus. Sakykim, cigarečių. Manoma, kad dabar apie 40 procentų cigarečių rinkos užima kontrabandiniai rūkalai. O pabrangus cigaretėms, padidės ir kontrabandos pelningumas. Vadinasi, šio biznio atstovai norės turėti didesnę įtaką tiek valdžios įstaigoms, tiek politikai. Jei jau dabar teigiama, kad nusikaltėliai nori daryti įtaką politikai, tai šis poreikis tik sustiprės. Į “savus” žmones muitinėse, politikoje, ministerijose apsimokės investuoti. Tad politikoje gali pradėti suktis daug didesni neaiškios kilmės pinigai.
Jau dabar teigiama, kad nusikalstamo pasaulio atstovai bando ateiti į politiką. Ir į ją eina daugiausiai per marginalinius politikus, nes “rimtųjų” partijų atstovai bent jau viešai privengia bendrauti su kontroversiškos reputacijos veikėjais. Tad galime įsivaizduoti, kad jei marginalams pavyks gerai pasirodyti Seimo rinkimuose, kanalai nusikaltėliams į didžiąją politiką bus kur kas atviresni. O kaip tai paveiks mūsų dar ne visai brandžią demokratiją, galime tik spėlioti.
O gal taip nebus?
Gal ir nebus. Norėtųsi, kad nebūtų. Tačiau tam reikalingos politinių jėgų pastangos, kurių aš nematau. Stojimas į ES apnuogina menkus politinių partijų interesus: niekam nerūpi, kad šis stojimas būtų kuo švelnesnis ir neskausmingas, kad būtų išvengta neigiamų pereinamojo laikotarpio padarinių. Priešingai, įtariu, kad ne vienos politinės partijos štabuose kuriami įvairūs scenarijai, kaip pasinaudoti susiklostysiančia situacija. Ir aišku, tai bus pridengta rūpinimųsi žmonių interesais. Tačiau nieko nebus padaryta, kad tie žmonių interesai būtų patenkinti.
Štai čia ir atsiranda pilietinės visuomenės ilgesys: matant, kaip ciniškai politikai manipuliuoja žmonių nuotaikomis, jų interesais, - ir dar visa tai vadindami neutraliu “politinių technologijų” terminu - atrodo, kad tik atsakingas, organizuotas piliečių sambūris sugebėtų bent kiek pasipriešinti šiems menkiems žaidimams. Arba bent jau juos išviešinti.
