Nuotykių ieškotojas britų milijardierius Richardas Bransonas ketina mažu „skraidančiu“ povandeniniu laivu pasinerti į pasaulio vandenynų gelmes.
Vienvietis „Virgin Oceanic“ laivas bandys pasiekti giliausius visų penkių pasaulio vandenynų taškus. Tokio sumanymo imamasi pirmą kartą, o pradėti ketinama nuo didžiausių gelmių vakarų Ramiajame vandenyne, praneša naujienų agentūra AFP.
„Kosmosą žmogus pasiekė jau seniai, o komerciniai kosminiai skrydžiai jau viliojamai arti, tad paskutinysis didysis iššūkis žmonėms – pasiekti ir ištirti mūsų planetos vandenynų gelmes“, – kalbėjo B. Bransonas.
„Daugiau žmonių pabuvojo Mėnulyje nei didesniame kaip 20 tūkst. pėdų (daugiau kaip 6 kilometrų) gylyje“, – Los Andžele pristatydamas projektą kalbėjo jis.
Per penkis panėrimus, kuriuos numatoma atlikti per dvejus metus, R. Bransonas piloto pareigomis dalinsis su JAV jūreiviu ir tyrinėtoju Chrisu Welshu.
Jei viskas vyks kaip numatyta ir povandeninio laivo slėgio bandymai pavyks, Ch. Welsho valdomas laivas dar šiais metais nusileis į Marijanų lovį Ramiajame vandenyne, kurio gylis siekia 11 kilometrų.
R. Bransonas, kuris šios kelionės metu bus antruoju pilotu, tuomet sės prie vairo ir nusileis į Puerto Riko įdubą Atlante. Jos gylis – 8,6 kilometro ir ji anksčiau nebuvo tirta.
Jei povandeninis laivas sėkmingai pasieks Marianų lovio dugną, jis paseks JAV karinio jūrų laivyno batiskafo „Trieste“ pėdomis, kuris ten nukeliavo 1960 metų sausio 23 dieną. Nuo to laiko į Marianų lovio dugną niekas nebuvo nusileidęs.
Gana mažytis „Virgin“ povandeninis laivas, naudodamas „visiškai unikalų skraidymo sparną“, vandenyno dugne gali „nuskristi“ iki 10 kilometrų bei autonomiškai veikti iki 24 valandų, tuo pat metu filmuodamas iki šiol nematytą jūrų gyvenimą.
Anot Ch. Welsho, potencialios žygio grėsmės yra didžiulės: kad atlaikytų iki tūkstančio kartų didesnį nei atmosferos slėgį, laivas pagamintas iš 3,6 tūkst. kilogramų anglies pluošto ir titano, bei žvalgymosi kupolo iš kvarco.
„Neleistinas joks nuotėkis. Nuotėkis prasiskverbtų per nerūdijantį plieną ar žmogaus kūną ir reikštų neabejotiną mirtį. Šis gylis yra už bet kokio kito laivo galimybių ribų, tad gelbėjimo misija neįmanoma“, – kalbėjo jis.
„Tai tarsi buvimas tamsiojoje Mėnulio pusėje“, – pridūrė Ch. Welshas.
R. Bransonas optimistiškai kalbėjo apie pavojus.
„Svarbu, kad leidžiantis į žygį galvotum apie blogiausius dalykus, kurie gali atsitikti“, – teigė jis, paaiškindamas, kad tarp tokių būtų hermetinimo sistemos gedimas.
Projektas turės ir rimtų mokslinių tikslų, pabrėžė R. Bransonas, pažymėdamas, kad tarp partnerių yra ir žymus Scrippso okeanografijos institutas, kuris bus vienas pagrindinių mokslinių patarėjų.
„Žvelgiant iš mokslinės pusės tai artima Amazonės atradimui. Tai, ką jie aptiks ten, apačioje, yra nesuskaičiuojama“, – sakė jis.
60-metis R. Bransonas, kuris tikisi, kad šis projektas pagerins iki 30 Guinnesso pasaulio rekordų, pagarsėjo savo ankstesniais žygiais, tarp kurių – bandymas apsikristi Žemę oro balionu.
