Didėjančius rodiklius siejama ir su euro įvedimu, ir su išaugusiais žmonių lūkesčiais.
„Pastebime, kad įvedus eurą nuosekliai pradėjo didėti ir loterijos bilietų pardavimai. Apskritai, vartojimas iš tikrųjų po truputėlį auga ir žmonės dažniau bando laimę loterijoje. Gal ir dėl to, kad gali sau daugiau leisti, nes matome tendenciją, kad renkamasi brangesnes prekes“, – komentuoja parduotuvių tinklo „Maxima“ komunikacijos skyriaus vadovė Renata Saulytė.
Neišvengiamai auga pardavimai
Dažniausiai daugiausia bilietų nuperkama mažesniuose miesteliuose, kuriuose žmonės gauna vidutines ar žemesnes pajamas. Tačiau praeitais metais turėjo praeiti nemažai laiko, kol žmonės vėl įsidrąsino pirkti bilietus. Loterijų rengėjos „Olifėjos“ atstovė spaudai Fausta Mikalauskaitė pasakoja, kad būtent po euro įvedimo žmonės bilietus pirko šiek tiek atsargiau. Šią tendenciją pastebi ir „Maximos“ atstovė.
„Per mėnesį vidutiniškai mūsų kasose parduodama apie 2,2 mln. loterijos bilietų. Praėję metai buvo išskirtiniai, su naująja valiuta, tad lyginant šių metų sausio loterijos bilietų pardavimus su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu, pastebimas nežymus, apie 7 proc. augimas. Šių metų sausį buvo parduota 2 mln. bilietų, kai pernai 1,9 mln. Sunku prognozuoti, kas paskatino šiemet nupirkti daugiau bilietų. Galime tik teigti, kad pernai metų pradžioje klientai apsipirkinėdavo kiek racionaliau, nes nebuvo dar apsipratę su euru, tačiau jau nuo 2015 metų balandžio mėnesio mūsų skaičiuojamas klientų išlaidų indeksas stabilizavosi ir pradėjo augti, ką rodo net ir loterijos bilietų pardavimai“,– sako R. Saulytė.
Ypač daug bilietų parduota „Iki“ parduotuvėse. Šio tinklo viešųjų ryšių vadovė Berta Čaikauskaitė pasakoja, kad pernai metais loterijos bilietų pardavimai išaugo apie 27 proc., o tai yra didžiausias augimas nuo 2012 metų.
Išaugusiais rezultatais džiaugėsi ir „Rimi“ prekybos tinklas. „Galime sakyti, kad mūsų pirkėjai vis dažniau linkę sėkmę patikėti fortūnai. Per praėjusius metus loterijos bilietų pardavimai augo nuo keletos procentų iki dvigubai kai kurių loterijos bilietų“, – sako ryšių su visuomene vadovė Giedrė Bielskytė.
Didėjantį pardavimą patvirtino ir „Norfos“ parduotuvių tinklo atstovas spaudai Darius Ryliškis. Pastebėtas augimas parduodant tiek momentinius bilietus, tiek didesnių žaidimų.
Didžiulės laimėjimų sumos
Dažnas lietuvis supranta, kad laimėti loterijoje – šansų ne tiek ir daug, ypač didžiąsias sumas. Vis dėlto, pažvelgus į šešiaženkles ar net septynženkles sumas susigundoma ir įsigyjamas bent vienas loterijos bilietas. Dėl šios priežasties, populiariausias žaidimas išlieka „Teleloto“.
„Žmonės „Teleloto“ žaidžia ne tik dėl prizų, laimėjimų, bet ir dėl pramogos, kadangi „Teleloto“ laida rodoma sekmadienio vakarais, tad tai smagus būdas praleisti ir laisvalaikį. Populiarėja ir tarptautinės loterijos „Vikingų loto“ bei „Eurojackpot“. „Vikingų loto“ praėjusių metų sausį įsteigė specialų prizą, skirtą tik Lietuvai. Šiuo metu jis siekia net 540 tūkst. eurų. Momentinė loterija taip pat labai mėgstama lietuvių, ypač tų, kurie apie tai, laimėjo ar ne, nori sužinoti iškart, tik nutrynę bilietą“, – komentuoja „Olifėja“ atstovė spaudai F. Mikalauskaitė.
„Rimi“ atstovė G. Bielskytė šio tinklo pastebi tendenciją, kad ypač auga momentinių bilietų pardavimai. „Apibendrinus matosi, jog vis daugiau nuperkama momentinių loterijos bilietų. Pernai jų augimas buvo daugiau nei 10 proc. Momentiniai loterijos bilietai sudaro bene pusę visų loterijos bilietų pardavimų“, – teigia G. Bielskytė.
„Olifėja“ duomenimis, 2015 metais, po euro įvedimo, „Teleloto“ laimėti 8 Aukso puodai, vienas iš jų – didžiausias per pastaruosius 15 metų – daugiau nei 330 tūkst. Eurų. Didžiausias laimėtas „Teleloto“ bilietas padovanojo virš 3 milijonų litų.
Pats didžiausias laimėjimas Lietuvoje, įsigijus „Eurojackpot“ bilietą. – 7,6 milijono eurų. Jis praėjusių metų gegužę atnešė 7,6 mln. eurų sumą inžinieriui iš Kauno, kuris nusipirkos paskutinį kasoje likusį bilietą. Nemenką sumą lietuviui laimėjo ir „Vikingų loto“ bilietas. 2011 m. buvo laimėta 5 su puse milijono litų.
Anot F. Mikalauskaitės žaidėjai laimėję automobilius, linkę juos atsiimti. Tik maža dalis pasirenka prizų. Taip pat pasitaiko ir iš vis neatsiimamų laimėjimų, tačiau ši dalis labai maža.
Lietuvoje loterijas organizuojančios bendrovės 2015 metais gavo 73,513 mln. eurų pajamų iš išplatintų bilietų – 26,5 proc. daugiau nei 2014 metais, kai bilietų apyvarta buvo 58,125 mln. eurų.
Lošimų priežiūros tarnybos duomenimis, „Olifėjos“ organizuotose loterijose gyventojai pernai laimėjo 36,611 mln. eurų, arba 22,3 proc. daugiau nei 2014 metais, „Lietloto“ loterijose – 2,521 mln. eurų, arba 70,9 proc. daugiau, „Žalgirio loto“ loterijose – 163,9 tūkst. eurų, arba 77,3 proc. daugiau.
Loterijų organizatoriai 2015 metais į biudžetą sumokėjo 3,4 mln. eurų loterijų ir azartinių lošimų mokesčio.
