Jau beveik mėnuo Vilniaus miesto gatvėmis kursuoja 19 naujų ekologiškų viešojo transporto autobusų. Jie papildė sostinės autobusų parką, kuris per dešimtmetį atnaujintas trečdaliu. Per šiuos dvejus metus planuojama parką atnaujinti dar 60-čia naujų transporto priemonių: pernai kovą įsigyta 18 naujų autobusų, šiemet į gatves išvažiuos iš viso 41 nauja transporto priemonė.
Tai svarbi dalis Vilniaus savivaldybės užsibrėžto tikslo – optimizuoti ir užtikrinti miesto visuomeninio transporto maršrutinio tinklo plėtrą ir modernizavimą. Numatoma atnaujinti Vilniaus transporto parkus naujomis ekologiškomis transporto priemonėmis, įvesti naujus maršrutus naujai urbanizuojamuose miesto rajonuose, išplėsti miesto šiaurinės dalies troleibusų kontaktinį tinklą.
Įsipareigojimus planuoja viršyti
Šie įsipareigojimai yra dalis Vilniaus miesto savivaldybės Tvarios energijos veiksmų plano, kuri ji parengė vykdydama pernai sostinės mero pasirašyto Merų pakto nuostatas. Prie Merų pakto iniciatyvos yra prisijungę beveik 5 tūkstančiai Europos miestų, savanoriškai prisiimdami įsipareigojimą iki 2020 metų išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį sumažinti 20 procentų.
Vilnius numato šį įsipareigojimą viršyti ir pasiekti 26,2 procento ŠESD sumažinimo rodiklį. Didžiausias išmetamųjų ŠESD kiekio sumažinimas pasiekiamas įgyvendinus centralizuoto šilumos ūkio ir atliekų tvarkymo sektorių modernizavimą: atliekų rūšiavimo ir regioninės komunalinių atliekų deginimo gamyklos įrengimo, biokuro dalies pagrindiniuose centralizuotai tiekiamos šilumos generavimo šaltiniuose didinimo projektus.
Gamtines dujas keičia biokuras
Didžiausias atmosferos taršos CO2 dujomis šaltinis – iškastinio kuro deginimas. Vilniaus mieste visos didžiosios jėgainės yra kūrenamos gamtinėmis dujomis. Vilniuje 2011 metais naudojant biokurą (medžio atliekas) buvo pagaminta 13 procentų centralizuotai tiekiamos šilumos. Todėl viena iš prioritetinių krypčių įgyvendinant numatytus reikalavimus – atsinaujinančių ir vietinių energijos šaltinių naudojimas, visų pirma centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje.
Transporto sektorius yra antras pagal atmosferos teršimą ŠESD, todėl tvaraus transporto infrastruktūros plėtra yra kitas svarbus Vilniaus miesto prioritetas, tiesiogiai susijęs su socialiniais ir ekonominiais bendruomenės ryšiais.
Tvaraus miesto link
2011 metais išmetamųjų ŠESD kiekį Vilniaus mieste, palyginus su 2003 metų kiekiu, matyti, kad išmetimai padidėjo labai nežymiai – 0,18 procento. Iki 2011 metų sumažėjęs šilumos energijos suvartojimas pastatuose ir centralizuoto šilumos tiekimo ūkyje bei Vilniaus 2-je termofikacinėje elektrinėje pradėtas kūrenti biokuras ženkliai sumažino ŠESD išmetimus. Išmetamųjų ŠESD kiekio sumažėjimas šioje srityje beveik kompensavo taršos padidėjimą transporto sektoriuje, kuri sąlygojo augantis automobilių kiekis ir netiesioginis ŠESD išmetimų padidėjimas Vilniuje vartojamos elektros energetikos sektoriuje.
Vilniaus miestas užtikrins tvaraus miesto įgyvendinimo tikslus ir sumažins ŠESD išmetimų kiekį atnaujindamas visuomeninius pastatus bei gyvenamuosius namus, pastatęs komunalines atliekas deginančią jėgainę, atnaujinęs Vilniaus termofikacinę elektrinę, įrengdamas biokuro katilus.
Moksliškai patvirtinta, kad dėl beatodairiškos žmogaus veiklos klimatas šiltėja, keldamas vis dažnesnius anomalius gamtos reiškinius: audras ir taifūnus, sausras ir liūtis, tirpstančius ledynus, grėsmingai kylantį vandenynų lygį, nykstančias žuvis ir plintančias invazines augalų ir gyvūnų rūšis. Didele dalimi klimatas šiltėja dėl į atmosferą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir tokių išmetimų kiekio mažinimas gyvybiškai svarbus mūsų tikslas.
„Merų paktą yra pasirašę 14 Lietuvos savivaldybių ir bet kurios iš jų įsitraukimas į šią iniciatyvą yra pageidautinas ir sveikintinas. Gerai, kad nelaukiama nurodymų, reglamentų „iš viršaus“ – Europos Komisijos ar kitų instancijų, o iniciatyva kyla „iš apačios“, savanoriškai. Tai rodo savivaldybės modernumą, patvirtina, kad ji mato miesto viziją bent 10 metų į priekį. Kartu savo veiksmais ji siunčia signalą verslui ir miestiečiams, skatindama jų sąmoningumą ir aktyvumą“, - tvirtina Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento direktorius Vitalijus Auglys.
Atsakingas vilniečių požiūris
Vilniaus miesto savivaldybė imasi aktyvių veiksmų oro taršai, o kartu ir klimato šiltėjimui mažinti, bet matomos ir sostinės gyventojų pastangos gerinti savo aplinką. „Man svarbu kokioje aplinkoje gyvenu aš ir mano šeima. Suprantu, kad mažinti taršą kiekvienas turime pradėti nuo savęs. Mes stengiamės elgtis atsakingai ir pradedame nuo gal mažų, bet, manau, reikšmingų žingsnių: rūšiuojame atliekas, stengiamės kuo mažiau naudoti plastikinės taros, pakuočių, nors į darbą važinėju savo automobiliu, bet stengiuosi, kad mašina būtų pilna – bent 3–4 keleiviai“, - sako vilnietis Aidas.
