Pats menininkas tvirtina kartais pagalvojantis apie tai, ką gros, tik dešimt ar dvidešimt sekundžių prieš eidamas į sceną: ypač soliniuose projektuose jis mėgsta kurti publikos akivaizdoje.
Jau greitai D.Pifarély‘o muzikos išgirsime 28-ajame tarptautiniame šiuolaikinio džiazo festivalyje „Vilnius Jazz“. Smuikininkas atveš į festivalį savo naująjį kvartetą, sudarytą iš rinktinių Europos džiazo talentų. Kvartetas į Lietuvą užsuks Baltijos turo metu.
Išpažįsta meilę poezijai
Nuo praėjusių metų gyvuojantis D.Pifarély‘o kvartetas jau spėjo sužavėti kritikus virtuoziškumu ir susiklausymu nardydamas po mėgstamą savo lyderio stichiją – tarp užrašytos ir spontaniškos muzikos, išradingai reaguodamas į kartais prieštaringas vedlio idėjas, jausmingas ir abstrakčias, aitrias ir lyriškas vizijas.
Techninė meistrystė ir laki vaizduotė leidžia D.Pifarély‘ui lengvai judėti tarp skirtingų muzikos pasaulių. Anot kritikų, brandžiajame jo stiliuje susijungia klasikinio smuiko, svingo tradicijos ir novatoriškas europietiško džiazo garsovaizdis. Pats menininkas lygina smuiką su mažu orkestru, kuris reikalauja dėmesio kiekvienai detalei.
Būtent solinį muzikavimą D.Pifarély vadina savo kūrybos laboratorija, kurioje jis gludina savo džiazo žodyną ir stilių. Naujausiame, šią vasarą ECM kompanijos išleistame jo albume – taip pat solo improvizacijos. Šio albumo muzikos greičiausiai išgirs ir „Vilnius Jazz“ publika.
Juo smuikininkas išpažįsta savo meilę poezijai. Mat albumą jis pavadino eilute iš Thomaso Stearnso Elioto poemos – „Time Before and Time After“, o albumo kūrinius dedikavo įvairiems poetams. Smuikininkas prisipažino norėjęs, kad jo albumas primintų eilėraščių rinkinį. D.Pifarély‘o įsitikinimu, poezija ir improvizacija turi daug bendra.
Poezija skambėjo ir D.Pifarély‘o programose su pianistu François Couturier bei kontratenoru Dominique‘u Visse. Smuikininkas bendradarbiavo scenoje su prancūzu rašytoju François Bonu, aktoriais Violaine‘u Schwartzu bei Pierre‘u Baux‘u.
Tarp prancūzų džiazo galingųjų
Tačiau tarptautinėse platumose bene labiausiai žinomas D.Pifarély‘o kartu su iškiliu prancūzų klarnetininku ir saksofonininku Louisu Sclavisu 1992-aisiais įkurtas „Sclavis/Pifarély Acoustic Quartet“, kuriame dar groja šiuolaikinio džiazo guru gitaristas Marcas Ducret ir bosininkas Bruno Chevillonas. Ši grupė įamžino savo meną ne viename ECM albume.
D.Pifarély yra įkūręs ir trio su klavišininku Julienu Padovani bei būgnininku Ericu Groleau. Pastaruoju metu smuikininkas daug laiko skiria savo dideliam ansambliui „Dédales“, dar groja dviese su Michele Rabbia. Jis koncertuoja visoje Europoje, JAV, Kanadoje, Japonijoje, Indijoje, Artimuosiuose Rytuose, Lotynų Amerikoje ir Afrikoje.
D.Pifarély muzikinėse kelionėse lydėjo daugybė džiazo garsenybių, tarp jų – Lietuvoje groję Aki Takase, Craigas Tabornas, Timas Berne, Carlosas Zingaro, François Corneloupas.
Partneriai – ne iš ramiųjų
Smuikininko naujo kvarteto kontrabosininkas B.Chevillon‘as taip pat yra nuolatinis šiuolaikinio džiazo korifėjaus L.Sclaviso partneris. Susitikimas su klarnetininku netgi nulėmė jo karjerą. B.Chevillonas dalyvauja visuose L.Sclaviso projektuose, o jie neišsitenka vien grynosios muzikos rėmuose – apima ir teatrą, kiną, šokį.
Kontrabosininkas grojo su daugeliu iškilių avangardo ir improvizacinės muzikos kūrėjų, išleido solinių albumų. Muzikalumas ir reta intuicija jam padėjo tapti vienu ryškiausių kontrabosininkų Europos džiazo scenoje.
Grupės klavišininkui Antoninui Rayonui paklūsta ne tik fortepijonas, bet ir „Hammond“ vargonai, klavinetas. Jis reiškiasi įvairiais amplua daugybėje kolektyvų.
Kvarteto būgnininkas François Merville‘is taip pat spėjo įsiamžinti įdomiais darbais. Jis subūrė netradicinės sudėties kvintetą, kurį sudaro du saksofonininkai, violončelininkas, tūbininkas ir perkusininkas, įgrojo su juo albumą, kuriam pats sukūrė muziką.
Taigi D. Pifarély‘o grįžimas prie nuosaikios kvarteto sudėties tikrai nereiškia, kad jis pasiilgo ramybės ir žada numoti ranka į savo ambicingas kūrybines paieškas bei jam būdingas pastangas pranokti save.
