Dešimtmetį gilėjančią problemą dėl slaugos ir globos paslaugų senyvo amžiaus žmonėms kokybės iš esmės imasi spręsti Vilniaus miestas. Sostinės tarybos įkurta slaugos ir globos komisija jau įvertino beveik dešimt slaugos ir globos paslaugas vilniečiams teikiančių įstaigų ir ruošia išvadas bei rekomendacijas kaip pagerinti ten esančių paslaugų kokybę. Nuo pirmadienio Vilniaus savivaldybėje pradeda veikti šios komisijos priimamasis.
„Savivaldybė slaugos ir globos klausimams skirs ypač daug dėmesio, juolab kiti metai paskelbti Europos aktyvaus ir sveiko senėjimo ir kartų solidarumo metais. Remiantis Europos patirtimi, iš dviejų nesusikalbančių ministerijų – Sveikatos apsaugos ir Socialinės apsaugos ir darbo – slaugos ir globos paslaugos su tiksliniu finansavimu turėtų pereiti savivaldybių žinion, tai yra arčiau žmonių. Be to, būtina padaryti viską, kad sostinės gyventojai visose įstaigose gautų vienodos kokybės paslaugas“, - sako Vilniaus meras Artūras Zuokas.
Pasak Vilniaus slaugos ir globos reikalų komisijos pirmininkės Rūtos Vanagaitės, komisija nuolat tikrins visas institucijas, tiek priklausančias Vilniaus savivaldybei, tiek tas, kuriose gyvena vilniečiai, ir prižiūrės, kad ten teikiamos paslaugos būtų kaip įmanoma geresnės kokybės.
„Noriu pabrėžti, kad komisija dirbs tikrai aktyviai. Jau nuo rugsėjo 26 d, kiekvieną pirmadienį nuo 15 iki 17 val. Vilniaus miesto savivaldybėje, 239 kab. (II aukšte) veiks komisijos priimamasis, kuriame gyventojai galės gauti reikalingą informaciją apie slaugos ir globos paslaugas, pateikti pastabas dėl įstaigose teikiamų paslaugų kokybės ir gauti kitokią pagalbą“, - sako R. Vanagaitė
Vilniuje visiška negalia (nuolatinės slaugos poreikis) diagnozuota virš 3500 gyventojų, nuolatinės priežiūros poreikis – 6800 gyventojų. Penkiose Vilniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėse Vilniuje – 700 vietų, įvairiuose globos namuose Lietuvoje gyvena dar apie 700 vilniečių.
Virš 49,1 procentų Lietuvos gyventojų, kurių amžius 75-84 metų yra iš dalies ar visiškai nesavarankiški, amžiaus grupėje virš 85 metų tokių – 73,5 proc. Europos komisijos užsakymu atlikto specialaus tyrimo „Sveikata ir ilgalaikė globa ES valstybėse“ (2007) duomenimis, 40 proc. Lietuvos gyventojų kurių amžius 55-64 m, per pastaruosius 10 metų turėjo/turi globos ar slaugos reikalingą artimą giminaitį (ES vidurkis – 30 proc.).
