Kultūros sostine kitąmet tapsiantis Vilnius užsigeidė ir Europos žaliosios sostinės titulo. Svarstoma teikti paraišką gauti šį apdovanojimą, tačiau mokslininkai ir žalieji įsitikinę, jog toks noras - išsišokimas.
Šiuo apdovanojimu įvertinamas miestų gebėjimas spręsti aplinkos apsaugos problemas ir siekis pagerinti tiek miestiečių gyvenimą, tiek pasaulio aplinkos būklę. Nugalėtoju bus išrinktas tas miestas, kuris per pastaruosius metus sparčiausiai žengė į priekį tvarkydamas parkus ir plėsdamas rekreacines zonas. Be to, Žalioji sostinė turėtų moderniai rūšiuoti atliekas ir rūpintis, kad būtų mažinamas triukšmas, rašo „Vilniaus diena“.
„Dalyvaudami tokiame konkurse patys sau metame iššūkį. Neneigiame, kad turime bėdų. Tiesiog tai puiki galimybė pasižiūrėti į save iš šalies, įvertinti padėtį ir suprasti, kokie esame kitų sostinių kontekste, kokių priemonių verta imtis norint išspręsti aplinkosaugos problemas”, - savivaldybės Užsienio ryšių skyriaus vedėjo Žilvino Abaravičiaus nuomone, Vilniui nereikia kuklintis.
Tuo tarpu Žaliųjų judėjimo atstovė Janina Gadliauskienė užmojus iškovoti Žaliosios sostinės titulą pavadino “išsišokimu”.
„Tikrai nesame tam pasiruošę - valdžios vykdoma politika iš esmės prieštarauja konkurso principams. Gyventojai pasipiktinę, kad gviešiamasi užstatyti Gilužio ir Salotės ežerus, rekreacinės zonos Vilniuje apleistos, vandens telkiniai nevalomi, atliekų rūšiavimas ir planuojama jų deginimo gamykla prie Gariūnų kelia įtarimų, statybos naikina medžius - tarnaujama tik didiesiems verslams. Mes dar per silpni tokiems aplinkosaugos konkursams”, - neabejojo J.Gadliauskienė.
Jai antrino ir Vilniaus universiteto Ekologijos instituto rektorius Mečislovas Žalakevičius: „Vilniuje padėtis siaubinga. Lendamą į skverus, kėsinamasi į Vingio parką, nauji rajonai statomi nenumatant želdinių plotų, dviračių takai tragiški. Negalvojama, kad reikia parkų, nes ten bus auginami vaikai. Smogas didėja, gatvės neplaunamos. Per drąsu dalyvauti tokiame konkurse, nes kiti Europos miestai švaresni ir juose daugiau dėmesio kreipiama į žmogų”, - tvirtino mokslininkas.
Nors Vilniuje daug miškų, juose nėra takų, mažosios architektūros objektų, suolų. Dangos parkuose susidėvėjusios, po lietaus telkšo balos, erdvės neapšviestos, o vaikų žaidimo aikštelės, švelniai tariant, netvarkingos. Miestas vis dar dūsta nuo spūsčių, dažną vasaros dieną kietųjų dalelių koncentracija viršija normą. Tačiau plauti Vilniaus gatves per brangu, o miesto plaučiai - skverai - nyksta ir yra keičiami naujos statybos pastatų.
Paraišką dalyvauti konkurse miesto savivaldybė turi užpildyti iki šių metų spalio 1 dienos. Valdininkai sako, kad realus Vilniaus silpnybių ir stiprybių aplinkosaugos srityje vaizdas susidėlios rudeniop.
