Vilniuje yra daugiau nei 2 tūkstančiai priedangų – kur kas prasčiau su slėptuvėmis

Be to, nėra aišku, ką daryti tautiečiams, gyvenantiems individualiuose namuose.

Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Vienas iš Vilniaus daugiabučių rūsių ekstremalios situacijos metu taps priedanga gyventojams. Jame galima rasti visko – ir kūjį, ir kastuvą, pirmosios pagalbos rinkinį, net neštuvus. Tačiau pilnai įrengtų tokių priedangų Vilniuje nėra daug – tik apie 200.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Bilotaitė pasienyje aptars situaciją dėl oro keliu gabenamos kontrabandos užkardymo

Bilotaitė: Vyriausybei pateikti teisės aktų projektai dėl ginklo panaudojimo, stabdant meteorologinius balionus

Bilotaitė: turime išlaikyti policijos finansavimo tempą, kurį pasiekėme per šią kadenciją

Vilniaus meras Valdas Benkunskas, džiaugiasi, kad, įvykus karui ar kitai ekstremaliai situacijai, Vilnius galėtų į priedangas paslėpti net dvigubai daugiau žmonių, nei dabar mieste gyvena vilniečių.

„Daug daugiau negu gyventojų. Jeigu reikėtų, mes galėtume paslėpti du Vilnius po žeme“, – sakė Vilniaus meras Valdas Benkunskas.

Priedangų infrastruktūrą galima patobulinti

Tiesa, iš 2158 atrinktų potencialių priedangų – pastatų, rūsių ir garažų – pilnai įrengtų Vilniuje nėra net 200. Priedangose trūksta antro išėjimo, ventiliacijos įrenginių, neišlaikomas yra ir 3 metrų atstumas nuo atraminių sienų.

Norint, kad priedanga būtų įrengta daugiabučio rūsyje, gyventojams teks paaukoti savo rūsio koridorius, katilines ar net privačius sandėliukus. Todėl stiklainius su raugintais agurkais, uogiene teks laikyti namuose.

„Labai daug priklauso nuo to, kiek patys gyventojai norės ir rodys iniciatyvą, pasinaudodami finansinėmis galimybėmis susitvarkyti ir palaikyti tvarką. Išnešti nereikalingus daiktus, išsivežti juos. Tai mes taip pat nemokamai užtikriname – galime iškviesti rangovus ir išvežti senas spintas bei sofas“, – teigė sostinės meras.

Pasak vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, šiuo metu yra pasiektas tikslas, kad pusė Lietuvos gyventojų turėtų saugų prieglobstį priedangoje. Tačiau kur slėpsis kita pusė tautiečių – nėra aišku. Priedangų įrengimas Lietuvoje vėluoja jau kelis metus.

„Dabar vyksta antrasis etapas – išsiaiškinus objektus, kurie atitinka priedangos kriterijus, laukia jų sutvarkymas. Kalbant apie 2025 metus, priedangų įrengimui ir tvarkymui yra numatyta 12 milijonų eurų“, – pasakojo vidaus reikalų ministrė.

Idėjos sulaukia kritikos

Opozicija kritikuoja, kad įgyvendinant Vilniaus gynybos politikos planą nėra tinkamai įvertintas priedangų poreikis tautiečiams, gyvenantiems individualiuose namuose ar sodų bendrijose. Mat artimiausia priedanga nuo namų gali būti ir 10 kilometrų atstumu.

„Iš tikrųjų, aš nesuprantu, ko čia džiaugiamasi. Jeigu tikslas yra, kad 50 procentų Lietuvos gyventojų turėtų galimybę pasislėpti priedangose, tai kur dings kita pusė? Čia, iš tiesų, įsivelia loterija dėl išgyvenimo“, – kalbėjo Seimo narys Linas Jonauskas.

Gynybos ir saugumo ekspertas Aurimas Navys teigia, kad vien tik priedangų Lietuvoje nepakanka – būtina ir veikianti perspėjimo sistema.

„Reikia, kad veiktų įspėjimo sistema. Turime žinoti, kada mus pasiekia priešiški objektai, ir gyventojai turi gauti perspėjimą, kad jie žinotų, kiek turi laiko reaguoti“, – mintimis dalijosi A. Navys.

Šiuo metu visoje Lietuvoje yra apie 6 tūkstančiai priedangų, tačiau koks realus pilnai įrengtų vietų skaičius – kol kas neaišku. O tikrų slėptuvių, kurios skirtingai nuo priedangų realiai apsaugo žmonių gyvybes nuo bombų, raketų ir kovinių dronų šalyje praktiškai nėra.

Daugiau apie tai sužinokite vaizdo reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.