Taip jis kalbėjo po susitikimo su Lietuvos ministre pirmininke Ingrida Šimonyte.
„Informavau premjerę apie besitęsiančią įtampą Egėjo jūros regione, kurią išprovokavo Turkijos veiksmai ir eskalacinė retorika, kuri, deja, kenkia stabilumui ir saugumui“, – žurnalistams sakė K. Micotakis.
Pasak jo, „revizionistinė retorika“ yra nereikalingas įtampos šaltinis, ypač tarp dviejų NATO sąjungininkių ir vykstant karui Ukrainoje.
K. Micotakis teigė, kad Graikija visuomet palieka „langą dialogui“ su kaimyninėmis šalimis.
Abi NATO priklausančios kaimynės jau ne vieną dešimtmetį nesutaria dėl jūrų sienos ir teisių į energijos išteklių žvalgymą Egėjo jūroje bei Viduržemio jūros rytuose.
Pasak Atėnų, Ankara nuo 1973 metų neteisėtai žvalgo naftos telkinius Egėjo jūros šiaurinėje dalyje.
Be kita ko, Graikija kaltina Turkiją sąmoningai siunčiant orlaivius virš Graikijos salų.
Tuo metu Ankara tvirtina, kad Atėnai dislokuoja pajėgas Egėjo jūros salose, pažeisdama taikos sutartis, pasirašytas po Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų.
Kalbėdamas apie karą Ukrainoje, K. Micotakis apkaltino Turkiją dvigubu žaidimu.
„Turkija mano, kad nereikia rinktis pusės, lyg nebūtų aiškios skirties tarp to, kas yra teisinga, ir to, kas yra neteisinga. Turkija aprūpina Ukrainą ginklais, tačiau taip pat tenkina Rusijos ekonominius interesus“, – sakė Graikijos premjeras.
Jis pabrėžė, kad Europos Sąjungos (ES) narystės siekiančios šalys turi laikytis bendros europietiškos pozicijos, kad sankcijos veiktų ir Rusija būtų nubausta.
Jungtinės Valstijos ir ES spaudžia Ankarą laikytis sankcijų, kurias jos įvedė Maskvai dėl šios invazijos į Ukrainą.
Tačiau Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas nesutinka ir siūlo savo šalį kaip neutralią vietą galimoms deryboms dėl paliaubų. Jis taip pat patvirtino įvairius susitarimus, dėl kurių eksporto į Rusiją vertė pastaraisiais mėnesiais išaugo daugiau nei dvigubai.
