Vilniuje susirinkę Rytų Europos valstybių politikai diskutavo apie galimybę sumažinti Rusijos įtaką Baltarusijai ir sugrąžinti ją į Europą.
Politikai, tarp kurių yra buvęs Lenkijos prezidentas Aleksandras Kwasniewskis, taip pat buvę Vengrijos, Ukrainos, Lietuvos užsienio reikalų ministrai Janosas Martonyi, Borisas Tarasiukas ir Antanas Valionis aptarė naujas iniciatyvas, kurios padėtų skatinti Europos šalių ir Baltarusijos dialogą.
Pasak buvusio Vengrijos diplomatijos vadovo J.Martonyi, šiuo metu autoritarinis Aleksandro Lukašenkos režimas dėl įvairių ekonominių ir politinių priežasčių atsidūrė ties pasirinkimo riba.
Politiko teigimu, blogėjanti ekonominė Baltarusijos situacija reikalauja ieškoti užsienio paramos, nes, priešingu atveju, kiltų pavojus režimo stabilumui. Šiais paramos šaltiniais gali tapti arba Rusija, kurios biudžetas dėl kylančių energijos išteklių kainų yra perteklinis, arba Europa.
Tuo būdu, J.Martonyi nuomone, atsiranda niša Baltarusijos ir Europos Sąjungos (ES) dialogui.
"Situacija Baltarusijoje nežymiai keičiasi. (...) Atsižvelgiant į tai, kad Rusijos spaudimas Baltarusijai stiprėja, mes (ES ir Baltarusija - BNS) susiduriame su bendra problema, vardu Rusija. Mes turime tinkamai į tai reaguoti. (...) Tuo tarpu ES politika neatvedė prie norimų rezultatų", - iniciatyvos priežastis dėstė buvęs Vengrijos užsienio reikalų ministras.
Pasak jo, Rytų Europos valstybės yra puikus sėkmingos demokratizacijos pavyzdys, todėl ši patirtis gali būti suvienyta į neformalų darinį, kuriame naujųjų demokratijų politikos vilkai generuotų idėjas ir rekomendacijas, kaip Europa turi bendradarbiauti su paskutiniu žemyno diktatoriumi vadinamu A.Lukašenka.
Esminė "geros valios ambasadorių" užduotis, aptarta dviejų dienų susitikime Vilniuje, šiuo atveju būtų ne tik gilinti istorines, politines bei ekspertines žinias, bet ir formuoti dialogo strategiją tarp ES bei Baltarusijos. J.Martonyi teigimu, neatmestina galimybė, kad siekiant sumažinti Rusijos įtaką Baltarusijai būtų galima kalbėtis ir su A.Lukašenkos režimu.
Anot buvusio vengrų ministro, Vilniuje savaitgalį vyko pirmasis iniciatyvinės grupės susitikimas, tačiau jau kitų metų pavasarį tikimasi suformuluoti pirmąsias rekomendacijas, kurios bus teikiamos įvairioms Europos valstybes vienijančioms organizacijoms bei institucijoms, tarp jų ir Europos Komisijai (EK) bei ES šalių Vyriausybėms.
Nuo 1994 metų Baltarusija yra valdoma autoritarinio prezidento A.Lukašenkos.
Lietuva santykiuose su Baltarusija balansuoja tarp kritinio ir pragmatinio dialogo, kurį, viena vertus, diktuoja griežta ES pozicija autoritarinio prezidento A.Lukašenkos ir demokratijos padėties toje šalyje atžvilgiu, kita vertus - artima kaimynystė ir bendra 679 kilometrų siena.
