Prie Kinijos ambasados Vilniuje aktyvistai iš Lietuvos ir Indijos antradienį surengė protesto akciją, kurios metu reikalavo išlaisvinti Tibetą. „Tibeto laisvė - tai mūsų laisvė“, - kartojo apie 30 protestuojančių aktyvistų.
Jie laikė plakatus su užrašais lietuvių ir anglų kalbomis: „Laisvę Tibetui“, „Vienas pasaulis - viena svajonė“.
Akcijos dalyviai Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos išvakarėse žurnalistams tvirtino, kad Lietuva, buvusi okupuota Sovietų Sąjungos, turi daug bendro su šiuo Azijos Himalajų kalnų regionu.
„Augau tarybiniais laikais ir tikrai prisimenu, kaip mes čia gyvenome ir kokia atrodė laisvė nepasiekiama. Palaikymas yra labai svarbus. Aš esu įsitikinusi, kad Tibetas dabar labai didelėje priespaudoje, - sakė Tibeto vėliavą rankose laikiusi Sigita Ramonienė.
Akcijos metu pasisakęs Vilniaus universiteto teisininkas Dainius Žalimas palinkėjo, kad „Tibetui kada nors taip pat išauštų kovo 11-oji“.
Akciją surengė Tibeto kultūros fondas, Tibeto laisvės rėmimo grupė, Seimo parlamentinė Tibeto rėmimo grupė. Šiemet prie protesto prisidėjo ir Lietuvoje viešintys vienuoliai - pabėgėliai iš Tibeto, šiuo metu gyvenantys Indijoje. Pastarąsias dvi savaites jie Vilniuje ir Kaune pristatinėjo Tibeto kultūrą.
Vienuoliai, demonstruodami Tibeto ryšį su Lietuva, laikė rankose Lietuvos prezidento Valdo Adamkaus ir Tibeto dvasinio bei politinio lyderio Dalai Lamos bendrą nuotrauką. Pasak Tibeto rėmimo grupės nario Roberto Mažeikos, šie pabėgėliai iš Tibeto yra „gyvas priekaištas“ Kinijos atstovams.
Protestuotojai teigė nededantys didelių vilčių į tai, kad Kinija atsižvelgs į jų raginimus, tačiau sakė norintys išreikšti solidarumą su Tibeto žmonėmis.
Kinijos ambasada į „Free Tibet“ ir „China, go home“ (angl. „Laisvę Tibetui“, „Kinija - namo“ - BNS) skanduojančius žmones reagavo nebyliai. Ambasados prieigose budėję policijos patruliai pranešė, kad niekas iš atstovybės su visuomenininkais neketina bendrauti.
Paaiškėjo, kad ambasados atstovams nepavyks perduoti ir aktyvistų parengto manifesto, kuriame reikalaujama pradėti derybas su Tibeto dvasiniu vadovu Dalai Lama, nepažeidinėti žmogaus teisių Tibete, pripažinti politinių kalinių problemą.
Po protesto - 17 val. Rotušės aikštėje ketinama rengti Tibeto palaikymo mitingą.
Lietuvoje rengiamos protesto akcijos sutampa su istorine Tibeto data. Šiemet kovo 10-ąją minimos 50-osios okupacijos metinės - 1959-aisiais numalšinusi tibetiečių sukilimą Kinija okupavo Tibetą, o 14-asis Dalai Lama turėjo pasitraukti į Indiją.
Grupė parlamentarų vasario viduryje Seime įregistravo rezoliucijos projektą, kuriame ragina Kinijos vadovus „pradėti nuoširdų dialogą dėl Tibeto ateities su Dalai Lama, Tibeto parlamento ir vyriausybės tremtyje atstovais, ir siekti sprendimo, atitinkančio tarptautinės teisės normas, tautų ir žmogaus teisių užtikrinimo interesus“, o Lietuvos Vyriausybei siūloma „skatinti tokiais principais grindžiamą Kinijos ir Tibeto atstovų dialogą, telkti jam paramą Europos Sąjungos lygiu“.
Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Jiang Yu (Dziang Ju) savo ruožtu pasiūlė šiems parlamentarams pasimokyti Tibeto istorijos, kadangi, anot jos, yra „žinomas istorinis faktas“, kad Tibetas yra Kinijos dalis nuo 13-ojo amžiaus, o šio regiono gyventojai „turi visas teises, suderinamas su šalies konstitucija ir įstatymais“.
Ji tvirtino, kad Kinija neketina pasiduoti „spaudimui iš užsienio“ ir nusileisti.
Lietuva Himalajų kalnuose esantį Tibeto regioną laiko Kinijos dalimi, tačiau kartu su kitomis ES šalimis yra pareiškusi susirūpinimą dėl neramumų Tibete bei pasisakiusi už taikų Kinijos valdžios ir tibetiečių dvasinio lyderio Dalai Lamos bei jo atstovų santykių sureguliavimą.
Ruslano Kondratjevo nuotraukos:
