Istorijos profesorius, Lietuvos ambasadorius Izraelyje Alfonsas Eidintas trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje supažindino su savo knyga "Lithuanian Emigration to the United States 1868-1950" ("Lietuvių emigracija į JAV 1868-1950 m.").
Pirmųjų didelių emigrantų iš Lietuvos bangų nuo 1868 iki 1950 metų tyrinėjimai yra aktualūs ir šiandien, nes šie procesai įvairiomis formomis tęsiasi, pristatyme kalbėjo A. Eidintas.
Knyga yra versta į anglų kalbą iš daktarinės studijos pagrindu 1993 m. išleistos A. Eidinto studijos "Lietuvių kolumbai: Lietuvių emigracijos istorijos apybraiža".
Anglų kalba išleistoje knygoje, kurią autorius skiria jau lietuviškai nebekalbantiems emigrantų palikuonims, rašoma apie 1868-1915 metais vykusią emigraciją iš Rusijos imperijos bei 1918-1940-ųjų emigraciją iš Lietuvos.
Pasak knygos autoriaus, kūrinyje jis siekęs aprėpti šio sudėtingo proceso priežastis, eigą bei rezultatus - grįžtamąjį emigrantų ir Lietuvos ryšį, išvykusių iš tėvynės žmonių fizinę reemigraciją, politinę, kultūrinę bei ekonominę paramą.
Kaip teigė A. Eidintas, šalyje, kuri pagal emigrantų skaičių galėtų lygintis su Airija, šie procesai visuomet buvo vertinami gana skausmingai, sukelia didelį atgarsį visuomenėje.
Iki Pirmojo pasaulinio karo iš Lietuvos išvyko apie 250 tūkst. gyventojų. Tais laikais tiek carinės Rusijos oficiali pozicija, tiek tautinio atgimimo vadų pozicija šiuo atžvilgiu buvo vienodai neigiama. Pastarieji teigė, kad dėl didelės jaunimo emigracijos Lietuvą galima lengviau kolonizuoti gyventojais iš kitų Rusijos gubernijų, buvo baiminamasi dėl jėgų silpnėjimo.
Tačiau realybė buvusi tokia, kad, kaip dar 19 amžiuje nustatė ekonomistai, tol, kol kitose šalyse darbo užmokestis bus didesnis, emigracija tęsis, nepaisant barjerų, draudimų ir agitacijos. Šie procesai buvo bendri visai Europai - iki Pirmojo pasaulinio karo iš šio regiono šalių kasmet išvykdavo apie 1 mln. gyventojų.
Lietuvoje visada buvo maždaug 200 tūkst. santykinis gyventojų darbo jėgos perteklius, kuris veržėsi ieškoti darbo svetur. Šis procesas tęsiasi ir šiuo metu.
Tačiau, pasak A. Eidinto, vienareikšmiškai neigiamai vertinti šio proceso nevertėtų. Pavyzdžiui, JAV įsikūrusių lietuvių organizacijos politinė veikla teikė neabejotinai svarią politinę paramą Lietuvai per savo ryšius su JAV valdžia. Be to, emigracija duoda papildomų ekonominių pajamų kraštui.
Autorius tikisi, kad knygos medžiaga, išvados, sąsajos su nūdiena paragins istorikus, sociologus bei kitų sričių mokslininkus tyrinėti pastarųjų metų emigracijos bangą.
A. Eidintas parašė daugiau kaip 40 mokslinių studijų bei knygų Lietuvos emigracijos, atgimimo, užsienio santykių istorijos temomis. Naujausia profesoriaus A. Eidinto knyga - 2001 metais išspausdinta "Žydai, lietuviai ir holokaustas".
BNS
