Pensininkė Nelė aprodo savo buto didįjį balkoną daugiabutyje Lazdynuose. Po to, kai penktadienį šalia esančiame identiškos statybos ir konstrukcijos monolite iš 15 aukšto krito gelžbetonio konstrukcijos, šluodamos viską savo kelyje, moteris sunerimo.
Vos už kelių šimtų metrų stūksantis jos daugiabutis taip pat statytas 80-ųjų pradžioje, iki šiol nerenovuotas, o ir niekas jo tikrinti ar apžiūrėti nė nebuvo atėjęs. Nelė baiminasi, kad jei čia tokia nelaimė įvyktų, pirmame aukšte esantis jos balkonas būtų tiesiog suniokotas.
Juolab kad jau dabar virš jos buto esantis balkonas pradėjęs trupėti.
„Jau pajuodę ir tinkas pradės byrėti ir kai kur jau byra, virš mano, pažiūrėkite. Tai mes dar čia taisėme, betonavome, kiek viskas kainavo ir vis tiek byra“, – sako Lazdynų gyventoja Nelė.
Laimė, kad per incidentą, kai iš beveik 50-ies metrų aukščio krito 2 tonas sveriantis gelžbetonio gabalas, žmonės nebuvo sužaloti. Visgi tai ne atsitiktinumas. Buto, kurio balkono atitvaras krito žemyn, šeimininkai dar prieš kelias dienas kaimynus buvo įspėję, kad jų balkono konstrukcijoje atsirado skylė ir teritorija buvo atitverta STOP juosta.
Visgi su žiniasklaida šeimininkai kalbėti nebuvo linkę. Esą jie iki šiol šokiruoti ir dabar konsultuojasi su advokatais. Ne veltui, būtent į juos jau krypsta Vilniaus savivaldybės kritikos strėlės.
„Savininkai yra įsistiklinę ne pagal projektą balkonus ir dėl to gavosi šiltnamio efektas – vyksta erozija ir todėl konstrukcijos neatlaikė ir atitvaras nukrito“, – sako Vilniaus miesto savivaldybės Būsto administravimo skyriaus vedėja Eglė Šlajūtė.
Nors pirmajame aukšte esančio buto gyventojai rekomenduoti laikinai išsikėlė, pasak savivaldybės, likusiems pavojaus nėra. Visgi tiek šį, o vėliau ir kitus monolitinius Lazdynų daugiabučius nuodugniai apžiūrės ekspertai. Greičiausiai jiems darbo netrūks, mat pranešama net apie du tūkstančius avarinės būklės balkonų Vilniaus mieste.
Monolitus apžiūrėjęs statinių ekspertas Vytautas Elenbergas sako, kad didžiausia tokios nelaimės priežastis išties yra dėl drėgmės įtrūkę ir balkono atitvarą laikę strypai.
„Pasižiūrėjau į vieną iš 16 aukšto išlikusiųjų balkonų ir jis turi ištisinius pagal armatūros liniją įtrūkius ir tai kalba apie tai, kad visi jie ten tokie. Tad nedelsiant ten laukia išlaidos ir rūpesčiai“, – komentavo statinių ekspertas Vytautas Elenbergas.
Po incidento Lazdynuose ir vėl prabilta apie tai, kad Lietuvoje renovacijos procesas užtruko – nuo 2005 iki 2018 metų renovuota tik 3500 daugiaubučių. O šiuo metu mūsų šalyje yra daugiau nei 34 tūkstančių daugiabučių, kuriuos reikėtų vienaip ar kitaip tvarkyti.
Visgi, statybininkų asociacijos vadovas Dalius Gedvilas siūlo neskubėti ir pastatų nemodernizuoti, kol ekspertai neišsiaiškins, ar daugiabučiui reikalingas tik kosmetinis, ar esminis remontas. Juolab kad išties avarinės būklės daugiabučių šalyje nėra daug.
„Statinys neturėtų būti renovuojamas prieš tai neįsitikinus statikos patikra – jei yra stabilus, jo konstrukcijos nepažeistos korozijos, tai tada galima jį apšiltinti iš išorės“, – sako asociacijos Dalius Gedvilas.
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius sako, kad Vakaruose senų daugiabučių bėdos sprendžiamos visai kitaip. Esą Skandinavijoje, Vokietijoje, Austrijoje pastačius daugiabučius jiems suteikiamas galiojimo laikas – tarkime 60-80 metų ir vėliau jis nugriaunamas, o gyventojai perkeliami į naujos statybos daugiabutį.
Nors kalbama, kad ir Lietuvoje prieš 40–60 metų statytiems daugiabučiams buvo suteikiamas galiojimo laikas – 50 metų, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Statybos fakulteto profesorius Juozas Valivonis tikina, kad tada joks eksploatacinis amžius nurodomas nebuvo.
Visgi, anot jo, kaip ir automobiliui reikia nuolat keisti tepalus, taip ir būstą reikia prižiūrėti. Ir pirmiausia ekspertai turi tikrinti pagrindines konstrukcijas.
Juozas Valivonis sako, dėl atskilusio balkono atitvaro pavojus pačiam daugiabučiui nekyla, o štai pagrindinių konstrukcijų pažeidimai gali sukelti ir viso statinio griūtį ar kainuoti gyvybes.
„Dabar, kiek aš žinau, tos laikančios konstrukcijos nėra detaliai apžiūrimos. Manau, iš pradžių turėjo būti sukurtas reglamentas – kas pirmiausia turi būti tikrinama prieš renovaciją“, – sakė jis.
Ekspertai tikrina ne tik incidento priežastis, bet ir kas už tai atsakingas. Pagal bendrąją tvarką už daugiabučių namų priežiūrą atsako bendro naudojimo objektų valdytojai – dažniausiai tai iš pačių gyventojų renkami pirmininkai.
Jei bus nustatyta pažeidimų, pirmininko lauks administracinė nuobauda. Taip pat aiškinamasi, ar buto savininkai balkoną įsistiklino teisėtai.
