Medžiuose matomi augantys grybai, džiūstantys lapai. Taip pat nerimą kelia ir itin gausus druskos naudojimas žiemą, mat vėliau ji kartu su tirpstančiu sniegu patenka į dirvožemį ir išgraužia medžių šaknis.
Gamtosaugos aktyvistė Ligita parodė, kaip atrodo mirštanti liepa Vilniaus senamiestyje. Pasak pašnekovės, prie šito medžio, nors jis jau mirštantis, yra pastatyti laistymo maišai, kuriuos savivaldybė galėtų panaudoti tiems medžiams, kuriuos dar galima išgelbėti.
„Pilna baltų kempinių, mažų grybų. Kai tas grybas ant medžio pasirodo, tas medis yra nebegelbėtinas. Koks profesionalas davė šituos laistymo maišus?“ – retoriškai klausė L. Poškutė.
Žudo druskos ir šaligatviai
Šiuo metu vykstantys šaligatvių bei kelių atnaujinimo darbai kaip reikiant supykdė gamtos sergėtojus.
„Tai yra sutankinto negyvo grunto sluoksnis – tam, kad jį įrengtų, šitam medžiui buvo pažeistas šaknynas tiesiog šimtu procentu. Matant atstumą, koks yra iki kamieno, faktas, kad šaknys buvo pažeistos“, – tikino gamtosaugos aktyvistė.
Pasak pašnekovės, taip pat senamiesčio liepoms didelę žalą daro žiemą ant šaligatvių pilama druska.
„Šitas medis jau buvo nužudytas praktiškai druskų, dabar jis bus pribaigtas nuostabaus, gražaus mero šaligatvio atnaujinimo darbų. Palyginimui, Talino miestas per sezoną vidutiniškai išnaudoja 10 tūkstančių tonų druskos. Vilniaus miestas vidutiniškai – 60 tūkstančių tonų druskos“, – teigė gamtosaugos aktyvistė.
O gamtosaugos aktyvistė pateikė ir gąsdinančius skaičius.
„Suskaičiavom iš viso 650 medžių, kurie potencialiai šiais arba per artimiausius 2–3 metus žus“, – rėžė L. Poškutė.
Mokslininkai tvirtina, kad medžiams didžiausią žalą daro prie jų kamienų vykstantys darbai – kitaip tariant, trinkelizacija ir žiemą be perstojo barstoma druska. Mokslininkai kritikuoja savivaldybę, mat ji nenaudoja alternatyvų druskai, kaip tai daro skandinavai, kurie žiemą beria žvyro skaldeles.
„Privalumas tas, kad ją pernaudoja – sakyčiau, ne mažiau, kaip 70 procentų susirenka pavasarį tos medžiagos, išsivalo ir kitąmet vėl naudoja“, – tikino VU Geomokslų instituto docentas Ričardas Skorupskas.
Savivaldybė turi pasiteisinimų
Vilniaus miesto savivaldybė pripažįsta, kad alternatyvos – per brangios.
„Mūsų kastinės druskos kaina yra apie 70 eurų už toną, o ta ekologinės druskos, kuri yra nekenksminga aplinkai ir kitoms dangoms, kaina prasideda nuo 1000 eurų už toną. Nėra duomenų, kaip ji veiks mūsų sąlygomis, ar ji atliks tą patį darbą, kaip druska, kuri šiuo atveju yra geriausia priemonė naudojimui, bet nebūtinai geriausia aplinkai“, – dėstė Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Gintautas Runovičius.
Vilniaus savivaldybė teisinasi, kad medžius stengiasi išsaugoti. Per karščius laisto vandenvežiais, sodinant želdynus tiesia laistymo sistemas, senų medžių šaknis stengiasi atlaisvinti nuo trinkelių, o žiemą jie nuo druskų saugo specialiais borteliais. Tačiau, pasak gamtosaugos aktyvistų, to neužtenka.
„Tikrai nėra, kad vien druska ar remontas, bet ir šalia esančios dangos, kurias metų eigoje privalu remontuoti – visa tai prisideda prie medžių vienokio ar kitokio gyvybingumo“, – aiškino G. Runovičius.
Gamtosaugos sergėtojų skaičiavimais, vien sostinės Pylimo gatvėje 66 proc. čia seniai augančių liepų yra nustekentos ir tikėtina, kad artimiausiais metais nudžius.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
.jpg)
