Vienišius ir atsiskyrėlis, pelnęs skaitomiausio Norvegijos rašytojo vardą. Tai Peras Pettersonas, gyvenantis atokioje sodyboje su avimis ir vištomis, kur rašo kerinčius romanus. Neseniai lietuvių kalba buvo išleistas rašytojo romanas „Vogti arklius“ („Ut og stjæle hester“), kurį dienraštis „New York Times“ pripažino viena iš 5 geriausių 2007 m. knygų. Šį romaną kritikai vadina magišku kūriniu, užburiančiu skaitytoją.
Šiaurės ministrų tarybos biuras kviečia į susitikimą su rašytoju Peru Pettersonu, kuriame jis kalbės apie žinomiausią savo romaną „Vogti arklius“. Renginys vyks vasario 21 d. Šiaurės ministrų tarybos biuro bibliotekoje. Rašytoją kalbins Vilniaus Universiteto Skandinavistikos centro dėstytojas norvegas Kristianas Solvangas (renginys vyks anglų kalba).
Rašytojas Peras Pettersonas (g. 1952) turi bibliotekininko išsilavinimą, prieš tapdamas rašytoju jis yra dirbęs pardavėju knygyne, vertėju ir literatūros kritiku. 1987 m. išleido pirmą apsakymų rinkinį, vėliau parašė šešis puikiai kritikų įvertintus romanus. Jo romanas „Į Sibirą“ („Til Sibir“, 1996) nominuotas Šiaurės tarybos literatūros premijai.
Tačiau apogėjumi rašytojo karjeroje tapo romanas „Vogti arklius“, kuris yra išverstas į 28 kalbas. Už šį romaną autorius Norvegijoje buvo apdovanotas dviem pagrindiniais literatūros prizais – Norvegijos kritikų literatūros premija ir Knygų pardavėjų Geriausios metų knygos apdovanojimu. Romano vertimas į anglų kalbą 2006 m. buvo apdovanotas Tarptautine nepriklausomo grožinės literatūros kūrinio premija, o 2007 m. gavo tarptautinę IMPAC Dublino literatūrinę premiją. Tai didžiausia pasaulyje piniginė literatūros premija už vieną kūrinį – 100 tūkst. eurų.
Premiją skyrusios komisijos nariai romaną „Vogti arklius“ pavadino magišku kūriniu, kuris užburia skaitytoją. Pasak jų, šiame nepaprastai lyriškame ir įtaigiame romane subtiliai, tarsi be jokių autoriaus pastangų ryškėja prisiminimais virstanti praeitis, netvari, nenuspėjama, tačiau be galo kibi.
1948 m. penkiolikmetis Trunas praleido vasarą kaime su tėvu. Tos vasaros įvykiai – atsitiktinė vaiko žūtis, kaltės slegiamo geriausio draugo kančios, tėvo sprendimas išeiti gyventi pas kitą moterį – visiems laikams pakeis Truno gyvenimą. Sulaukęs 67 metų, po žmonos mirties, jis pasitraukia į nuošalų Norvegijos kampelį, trokšdamas gyventi vienatvėje. Atsitiktinis susitikimas su senuoju draugu atgaivina skausmingus anos vasaros prisiminimus ir dar labiau sustiprina vienatvės alkį.
