Garbingus svečius prie rūmų vartų pasitiko Valdovų rūmų muziejaus vadovas Vydas Dolinskas. Tarp atvykusiųjų – Prezidentė Dalia Grybauskaitė, premjeras Algirdas Butkevičius, Prezidentas Valdas Adamkus, Lietuvoje reziduojantys užsienio valstybių diplomatai, aukšti ES pareigūnai. tarp svečių – dirigentas Donatas Katkus, Seimo ir Vyriausybės nariai, rūmų atstatymo idėją puoselėjusio Prezidento Algirdo Brazausko našlė Kristina Brazauskienė, kiti Lietuvos valstybinių institucijų atstovai, žinomi visuomenės veikėjai, gausus būrys užsienio svečių. Kai kurie vilniečiai į iškilmes atvyko pasidabinę tautiniais kostiumais.
(Papildyta 15.15)
Ir štai šventės kulminacija - per Katedros aikštę į rūmų kiemą ant puikių žirgų įjojo senovės didikų rūbais vilkintys raiteliai. Iškilmingai nusilenkę scenoje esantiems ir taip pat didikų rūbais vilkintiems aktoriams, jie pro šonines duris iš Didžiojo kiemo žengė į pačius rūmus.
Renginį vedantis aktorius Rimantas Bagdzevičius paskelbė susirinkusiems: "Šiandien švenčiame valstybę, kurios šaknys glūdi čia." Valdovų rūmų muziejaus vadovas V. Dolinskas, perimdamas simbolinį raktą iš rūmų statytojų, susirinkusiems pranešė: "Mūsų praeitis tampa realybe (...) Rūmai skelbiami atidarytas".
Pirmieji į atvertus Valdovų rūmus įžengė Prezidentė D. Grybauskaitė ir Prezidentas V. Adamkus, lydimi premjero A. Butkevičiaus, ministrų, Seimo narių ir kitų garbingų svečių.
Nuo šiol rūmai atidaryti visiems lankytojams. Norintys juos aplankyti, gali tai padaryti jau šiandien.
O Didžiajame rūmų kieme susirinkę svečiai neskuba skirstytis - dalijasi šventės įspūdžiais skambant "Jaunos muzikos' atliekamiems kūriniams.
------------
Prieš 14-ą valandą prie atveriamų rūmų vartų išsirikiavusi Lietuvos kariuomenės garbės kuopa pasitiko Prezidentę Dalią Grybauskaitę. Valstybės vadovę ceremonijos svečiai pasitiko garsiais plojimais.
Sveikinimo kalboje Prezidentė akcentavo, jog norėtų, kad Valdovų rūmus kiekvienas lietuvis suvoktų kaip savo rūmus, valstybingumo simbolį, kuris dar labiau sustiprintų pasididžiavimą savo šalimi ir norą pažinti jos istoriją.
"Valdovų rūmai - tai Lietuvos valstybingumo simbolis. Jais įtvirtiname mūsų valstybės tęstinumą ir tautos stiprybę. Tik suvokę ir įprasminę savo valstybės istoriją galime tikėtis šalies klestėjimo šiandien ir ateityje."
D. Grybauskaitė taip pat atkreipė dėmesį į situacijos simboliškumą, kadangi Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai metu, atveriamos Valdovų rūmų durys, už kurių keletą amžių sprendėsi visai Europai svarbūs klausimai.
"Simboliškai, jog duris, už kurių keletą amžių sprendėsi visai Europai svarbūs klausimai, atveriame būtent tais metais, kai Lietuva pirmininkauja Europai ir jos Tarybai. Nuo Gedimino laiškų iki pat 2013 metų - jau 690 metų Vilniaus durys yra atviros Europai", - šeštadienį per iškilmingą Valdovų rūmų atidarymą sakė šalies vadovė.
"Šiandien Valstybės diena. Tokią dieną mes sveikiname savo protėvių atminimą ir jų darbą, savo protėvių palikimą, kurį sugebame įvertinti ir besididžiuodami statyti naują valstybės rūmą. Tai simbolinė diena, kai galime atidaryti mūsų valdovų rūmus. Valdovų rūmai - tai Lietuvos valstybingumo simbolis", - sakė D.Grybauskaitė.
Buvusi Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Regina Narušienė, prisimindama diskusijas, reikia ar nereikia atstatyti Valdovų rūmus, sakė, kad debatai baigėsi tuomet, kai vienas Sibiro lietuvis simboliškai paaukojo vieną dolerį: "Tada visos diskusijos baugėsi ir tikslui siekti buvo įkurtas specialus fondas".
Prie Valdovų rūmų atstatymo visame pasaulyje prisidėjo apie 70 tūkst. žmonių, kuriems pavyko surinkti apie 5 milijonus litų. "Šie rūmai - tai mūsų tapatybės liudijimas, tai mūsų galingos ir vieningos ateities simbolis", - sakė R. Narušienė Valdovų rūmų atidarymo iškilmėse.
Iškilmėse paskelbta, kad atstatant Valdovų rūmus ir kaupiant ekspoziciją prisidėjo 100 institucijų iš 30 pasaulio valstybių.
Ne vieną kūrinį iškilmių metu atlikusi dainininkė Veronika Povilionienė pakvietė visus susirinkusius dainuoti kartu, ir improvizuotas nuo kėdžių pakilusių svečių choras kartu dainavo "Oi, neverk, motušėle, kad jaunas sūnus eis ginti brangiosios Tėvynės...".
Iškilmėse taip pat prisiminta ir įspūdinga Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės meilės istorija. Paminėta, kad legendos byloja, jog Krokuvoje mirusios jaunosios kunigaikštienės karstą Žygimantas Augustas iš Krokuvos į Vilnių atlydėjo pėsčiomis.
Viso renginio metu scenos gilumoje įrengtame milžiniškame ekrane buvo pasakojama Valdovų rūmų istorija nuo pat pirmųjų pilių ir tvirtovės statybos Šventaragio slėnyje iki XVII amžiaus vidurio, kai juos nuniokojo antpuolį surengę moskvėnai. Taip pat buvo pasakojama Valdovų rūmų atstatymo istorija, prasidėjusi nuo kasinėjimų 1987 metais. Taigi, iškilmių dalyviai dalyvavo ir virtualioje ekskursijoje po Valdovų rūmų istoriją ir dabartį.
Į iškilmes susirinkusius žiūrovus savo skambiais balsais džiugino ne tik Veronika Povilionienė, bet ir Augustė Vedrickaitė su Vaidu Baumila, daina priminę Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės meilės istoriją, grojo Petras ir Dominykas Vyšniauskai, Vaclovo Augustino vadovaujamas choras „Jauna muzika“, Donato Katkaus vadovaujamas Šv. Kristoforo kamerinis orkestras.
Nuo simbolinio iki tikrojo atidarymo – ketveri metai
Didžiajame rūmų kieme, kuriame vyksta atidarymo ceremonija, ir pačiuose rūmuose senaisiais laikais vyko dauguma svarbiausių šalies įvykių. Čia vykdavo diplomatiniai priėmimai, čia Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu buvo paskelbtas Žygimantas Augustas. Čia jis privertė pavaldinius pripažinti savo žmona ir didžiąja kunigaikštiene Barborą Radvilaitę, su kuria slapčia susituokė Katedroje.
Pasak Valdovų rūmų muziejaus direktoriaus Vydo Dolinsko, rūmuose saugoma daugiau kaip 300 tūkst. unikalių Lietuvos paveldo archeologinių eksponatų, daugiausia XIII-XVII a. Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos unikalių radinių. Čia sukaupta didžiausia pasaulyje XV-XVII a. koklių kolekcija, pagal kurias buvo atkurtos krosnys. Rūmų menėse – Lietuvos valdovų paveikslai, šarvai, valdovo sostas, karūna. Maketuose galima pamatyti, kaip kito Valdovų rūmai laikui bėgant. Beje, tarp eksponatų nemažai paskolintų užsienio muziejininkų, Lietuvos kolekcininkų.
Oficialia liepos 6-ąją atveriamų valdovų rūmų atkūrimo darbų pradžia laikoma 2002 metų gegužės 10-oji, o pirmąją plytą Prezidentas Algirdas Brazauskas padėjo 2004 metų kovo 17 dieną.
Tiesa, Mindaugo karūnavimo–Valstybės dieną atveriami rūmai simboliškai kartą jau buvo atidaryti – 2009 metų liepos 6-ąją, kai minėjome Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetį. Karaliaus Mindaugo karūnavimo–Valstybės dieną atidaromas Valdovų rūmų A korpusas, kuriame pristatomi rūmų klestėjimo laikai iki XVII a. vidurio. Antrąjį rūmų korpusą tikimasi baigti ir atverti lankytojams maždaug po trejų metų.
Iškilmės tęsiasi
Valdovų rūmų atidarymo iškilmės – ne vienintelis šeštadienį vykstantis renginys, skirtas Mindaugo karūnavimo–valstybės dienai ir Valdovų rūmų atidarymui.
21-ą valandą „Tautiška giesme”, kuri šią dieną tuo pačiu metu jau kelerius metus skamba visame pasaulyje – visur, kur gyvena lietuviai – prasidės Gyčio Padegimo režisuotas teatralizuotas koncertas „Opera atsiveria Valdovų rūmuose“.
Koncerto, kurio dirigentas Robertas Šervenikas, programoje –Francesca Caccini, Wolfgang o Amadeus Mozarto, Giuseppe Verdi, Richardo Wagnerio, Amilcare Ponchielli, Miko Petrausko, Balio Dvariono, Vytauto Klovos ir Algimanto Bražinsko operų fragmentai, Renesanso ir Baroko epochų šokiai. Organizatoriai žada, kad susirinkusieji iškirs ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės 1792 m. Raitosios artilerijos pabūklų salvę.
Pasak Valdovų rūmų muziejaus direktoriaus pavaduotojos Jolantos Karpavičienės, tai bus ne tik vienas iš rūmų atidarymo progai skirtų renginių, bet ir įžanga į operos Lietuvoje gimtadienį.
„Valdovų rūmuose Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vladislovo Vazos rūpesčiu buvo pastatyta ir pirmą kartą čia 1636 m. rugsėjo 4 d. skambėjo opera „Elenos pagrobimas“. Tai įvyko dešimtmečiu anksčiau nei Paryžiuje ar Londone“, – sako ji.
Atvėrę vartus Valdovų rūmai lankytojų lauks jau nuo sekmadienio, liepos 7-osios.
