„Vieną minutę eilę į darželį rodo 8 iš 52, po kurio laiko – jau 28 iš 54, vėliau dar žemesnę. Sąraše darželiai tai dingsta, tai atsiranda. Pavyzdžiui, „printscreene“ matosi, kaip Rasų seniūnijoje vienas iš trijų pradingęs. Ar tai normalu? Galiausiai, užpildę visą penkių darželių sąrašą, baigiam registraciją ir gaunam tokį raudoną užrašą, kad jums nesuteikta teisė registruoti šį vaiką. Kadangi kitų vaikų neturim, pakartojam procesą 20 kartų, vis tiek tas pats“, – savo „Facebook“ paskyroje pasakoja ikimokyklinio amžiaus sūnų auginantis Karolis Žukauskas. Savo vaiką į valstybinį darželį jis bandė užregistruoti sausio pradžioje.
Vilniaus savivaldybės puslapyje apie registraciją rašoma, kad „4217 žmonės užregistravo savo vaikus, iš jų daugiau nei 94 proc. internetu, sausio 10 d., prasidėjus prašymų į darželius 2014 metams registracijai. Tai sudaro daugiau nei pusę visų 2012 metais Vilniuje gimusių ir 2014 m. pradėsiančių lankyti darželį vaikų.“
Taip pat savivaldybės puslapyje nurodoma, kad „užregistravę savo vaiką ir nurodę elektroninio pašto adresą tėveliai gauna pranešimą apie sėkmingai atliktą registraciją. Atkreipiame dėmesį, kad pranešimas informuoja tik apie sėkmingą registraciją, bet negarantuoja vietos darželyje. Apie patekimą į darželį tėvai bus informuojami atskiru pranešimu pabaigus grupių formavimą.“ Nepavykus savarankiškai registracijai internetu tėvai raginami atvykti į savivaldybę, kur priima prašymus ir teikia konsultacijas specialistai. Be to, kilus klausimams siūloma kreiptis konsultacijai telefonu.
„Skambinam į savivaldybę, kurioje nieko nesigaudančios naktinės mero vištos geriausiu atveju pasiūlo atvykti į savivaldybę ryte, kai pusė Vilniaus užsipildė šiąnakt. Tai kam jas ten kankinti naktiniame darbe, jei vis tiek tegali pasiūlyti atvykti ryte, be jokios pagalbos telefonu?“ – socialiniame tinkle klausia K. Žukauskas.
Vis dėlto savivaldybė rekomenduoja negaišti laiko eilėse ir vaikus registruoti internetu iki balandžio 30 dienos. Pateikiami duomenys, kad 2013 metais buvo užregistruota beveik 80 proc. visų prašymų.
Prašę, bet negavę darželio vaikui gali reikalauti kompensacijų
Nacionalinis aktyvių mamų sambūris (NAMS) nusprendė įsteigti savipagalbos fondą, kur tėvai sulauks teisinės pagalbos atstovaujant tėvų interesams kolektyviniuose ginčuose. Tiesa, šis fondas prieinamas tik NAMS nariams.
„Jei asmuo neatitinka nemokamos teisinės pagalbos kriterijų, visą bylinėjimosi ar interesų atstovavimo kainą turi susimokėti pats. Tokiu atveju vienam asmeniui tenka mokėti mažiausiai 1000 Lt, kuri yra nemaža dalis šeimos biudžeto lėšų, todėl mintis ginti savo teises yra „palaidojama". Esant daliniam finansavimui, savo teisių gynimo galimybe galėtų pasinaudoti daugiau NAMS narių. Todėl iš NAMS veiklos natūraliai kilo būtinybė įsteigtisavipagalbos fondą, kurio lėšas būtų galima panaudoti išimtinai teisiniams ginčams, kolektyviniams skundams, interesų atstovavimui teismuose ir išlaidoms už skundų paruošimą finansuoti“, – rašoma Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio puslapyje.
NAMS teigia, kad „savivaldybės turi įstatymais numatytas pareigas užtikrinti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo paslaugų prieinamumą. Taigi, yra teisėtų prielaidų manyti, kad kai kurios Savivaldybės pažeidė teisės aktų nustatytas pareigas bei nesiėmė veiksmų, kad vaikams būtų užtikrinta galimybė būti priimtam į Įstaigas ir taip neužtikrino galimybės gauti paslaugas pageidavimus pareiškusių tėvų vaikams ir šie nebuvo priimti į Įstaigų ugdymo grupes, tuo pažeisdamos joms įstatymais nustatytas pareigas“.
Dėl kompensacijų gali kreiptis tik tie tėvai, kurie yra NAMS nariai bei susimokėjo metinį narystės mokestį, jo dydis 25 Lt metams. Tačiau tai dar ne visi mokesčiai, kurių iš jūsų pareikalaus NAMS. Kai norėsite užpildyti skundą, turėsite paaukoti savipagalbos fondui vienkartinį įnašą – 200 Lt. Už šiuos pinigus jūs gausite el. laišką su nuoroda, kuri leis atsisiųsti skundo šabloną.
Nuoroda galios tik vienam skundo šablonui. Kitos sąlygos, norint gauti kompensacijas, sako, kad jei per „pastarųjų 3 metų laikotarpį (2011-2014) teikėte prašymą bet kuriai Lietuvos Respublikos savivaldybei su pageidavimu gauti Ikimokyklinio ugdymo paslaugas (darželį) ir tiksliai žinote, kur, kada ir ko prašėte, o, nesulaukę vietos darželyje, vedėte (vedate) vaiką į privačią ugdymo įstaigą ar oficialiai mokate auklei už vaiko priežiūrą“. Šiais nurodytais atvejais galite prašyti iš savivaldybės kompensuoti dėl to patirtas papildomas išlaidas.
Alternatyva – privatūs darželiai
Tėvai negavę vietos valstybiniame darželyje atsisuka į privačius, tačiau čia kainos didesnės ir ne visiems tėvams įkandamos.
„Viskas priklauso nuo šeimos pajamų. Paslauga brangi, todėl ne kiekvienas sau gali tai leisti. Be to, jei valstybiniai yra 3–5 kartus pigesni, natūralu, kad pirmiausia visi bando patekti į juos, nes per metus susidaro nemažas skirtumas. Gal geriau tą sumą paskirti, pavyzdžiui, šeimos atostogoms? Privačių darželių pasiūla gana nemaža, bet, kaip suprantu, net ir jų trūkumas yra, nes nuolat steigiasi vienas kitas naujas“, – sako ikimokyklinio amžiaus sūnų auginantis K. Žukauskas.
Šiuo metu sostinėje yra daugiau nei 40 privačių darželių. Paklausta apie privačius darželius, edukologijos mokslų daktarė Austėja Landsbergienė sako, kad privačių darželių spektras yra labai įvairus. Nuo namudinių iki jau rimtų ugdymo įstaigų. Vieni privatūs darželiai steigiasi kaip dienos centrai, kuriuose labiau užtikrinama vaiko priežiūra nei ugdymas. Kiti labiau užsiima ugdymu, dirba pagal konkrečią programą. Vaikų ugdymui reikia daugiau pedagogų, specialistų ir, aišku, daugiau investicijų. Šiuos skirtumus, pasak A. Landsbergienės, dažniausiai atspindi ir kaina. Pati dr. Austėja Landsbergienė yra įsteigusi privačių darželių tinklą „Vaikystės sodai“. Ji sako, kad „Vaikystės sodai“ išsiskiria ugdymu.
„Esame toje spektro dalyje, kur didžiausias akcentas dedamas į ankstyvąjį ugdymą. Mums svarbu, kad vaikai nuo pat mažumės gautų ne tik priežiūrą, bet ir ugdymą. Būtent šiuo savo požiūriu mes labai skiriamės nuo kitų ugdymo įstaigų. Mes dirbame taip, kaip dirba tarptautinės mokyklos. Tik skirtumas tas, kad mūsų kalba yra lietuvių, o ne anglų. Mus dažniausiai renkasi tos šeimos, kurios nori tarptautinio išsilavinimo, tačiau lietuvių kalba savo vaikams“, – sako A. Landsbergienė.
Kaina šioje privačioje ugdymo įstaigoje siekia 1200 Lt, papildomai mokama už maitinimą.
Liberalai siūlo suformuoti ikimokyklinio amžiaus vaikų krepšelį, kuris užtikrintų tikslingą lėšų panaudojimą ugdymui. „Šiuo metu vienam ikimokyklinukui valstybė skiria 2 555 litų per metus arba 213 litų per mėnesį dydžio krepšelį. Žvelgiant į nevalstybinius darželius – tai sudaro apie 23 proc. darželio gaunamų lėšų už ikimokyklinuką. Jei savivaldybė skirtų papildomų lėšų ikimokyklinukui, tarkime 300 Lt per mėnesį, šia suma sumažėtų mokesčiai privačiuose darželiuose, todėl daugiau tėvų galėtų leisti savo vaikus į privačius darželius“, – skelbia liberalų puslapis.
Paklausta, kaip vertina tokią liberalų idėją, Austėja Landsbergienė sako, kad dabar privačios ikimokyklinio amžiaus ugdymo įstaigos negauna aplinkos lėšų. Jei savivaldybės skirstytų lėšas taip pat valstybinėms ir privačioms įstaigoms, tada tėvams būtų didesnis pasirinkimas. Tačiau edukologė pabrėžia ir tai, kad gavus subsidijas dar nereiškia, kad privačios įstaigos mažins kainas. Gali būti, kad jos gerins kokybę. Tada tėvai jau rinksis, kas jiems labiausiai priimtina.
Kita vertus, A. Landsbergienė pastebi, kad realus šios idėjos įgyvendinimas gali būti sudėtingas.
„Subsidijos nebūtinai išspręs darželių problemą, nes jei mes kalbame ne apie Vilnių, o apie rajonus – tai darželių netrūksta. Tačiau kalbant apie sostinę – čia jau turėtų būti tik Vilniaus miesto sprendimas. Visgi, jei miesto savivaldybė priimtų tokį sprendimą tik Vilniaus mieste, kaip tėvai kitose savivaldybėse į tai reaguotų?“ – klausia edukologė A. Landsbergienė.
„Skamba gražiai, bet aš nežinau kaip realiai tai būtų įmanoma įgyvendinti. Kaip rodo praktika, dauguma valstybių pasilieka arba tai yra privatus, arba valstybinis sektorius. O tokio dalyko kaip subsidijuojamas privatus sektorius nelabai yra“, – sako A. Landsbergienė.
Privatus ar valstybins darželis
Edukologė A. Landsbergienė sako, kad labai sudėtinga lyginti privačius ir valstybinius darželius. „Man sunku lyginti privatų ir valstybinį darželį, nes aš pati esu edukologė, žinau, kad tas pats privačių darželių spektras yra labai skirtingos ugdymo įstaigos. Kai kurios privataus sektoriaus ugdymo įstaigos yra labiau panašios su valstybiniu sektoriumi savo forma negu tarpusavyje privačios. Dėl to lyginti privataus ir valstybinio nenorėčiau. Nemanau, kad tai pagrindinis lyginimo kriterijus“, – pasakoja A. Landsbergienė. Pasak, A. Landsbergienė, ugdymo įstaigos dirba pagal skirtingas programas. Vieni vadovaujasi valdorfo ar montessori sistema, kiti labiau akcentuoja ugdymą, treti – meninį ugdymą. Valstybinės ugdymo įstaigos dažniausiai vadovaujasi vadinamąją valstybine programa ir jos ištakomis.
„2007 metais visi darželiai turėjo parašyti savo programas. Dauguma jų kaip atspirties tašką ėmė verinėlio programą, kuri anksčiau buvo taikoma beveik visose ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Man teko matyti ir susipažinti su ja. Tai plataus spektro ikimokyklinio ugdymo programa, kuri atitinka daugumos poreikius. Tuo tarpu privati ugdymo įstaiga, jei ji nori išsiskirti, ieško savo nišos ir stengiasi atitikti tam tikrus poreikius. Pavyzdžiui, „Vaikystės sode“ norėjo užpildyti tą nišą, kurios trūko Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Mūsų prioritetas teikiamas ugdymui“, – sako A. Landsbergienė.
Edukologė taip pat atskleidžia, kad dauguma įstaigų garantuoja vaiko priežiūrą ir šiek tiek dėmesio skiria ugdymui. Dažniausiai šios įstaigos rūpinasi, kad vaikai būtų pavalgę, pamiegoję ir nesušalę, o jau šalia viso to eina ir ugdymas.
„Mūsų filosija yra ta, kad natūralu, jog žmogus turi būti pavalgęs, pamiegojęs ir nesušalęs. Priežiūra yra savaime suprantamas dalykas ir nereikia ypatingai tuo labai didžiuotis. Esmė yra tame, kad ikimokyklinis amžius yra kritinis amžius vaiko raidai. Dėl to nepaprastai svarbu jį tinkamai ugdyti būtent tada, sudaryti sąlygas susidaryti neuronų jungtims. Mes remiamės moksliniais tyrimais ir įgyvendiname rimtą ikimokyklinio ugdymo programą“, – pasakoja A. Landsbergienė.
2014–2015 mokslo metais Vilniaus darželiuose bus įkurta 30 naujų grupių
Vilniaus savivaldybė žada permainas. „Vilniaus miesto tarybos sprendimu nuo š. m. rugsėjo 1 d. 17 darželių nebus vykdoma priešmokyklinio ugdymo programa. 6–7 metų amžiaus vaikams bus sudarytos sąlygos ugdytis šalia darželių esančiose mokyklų patalpose“, – rašoma Vilniaus savivaldybės puslapyje.
Savivaldybė skaičiuoja, kad 2014-2015 metais 16 Vilniaus mokyklų atlikus pertvarkymus ir priešmokyklinio amžiaus vaikus perkėlus į jiems pritaikytas patalpas, Vilniaus darželiuose atsiras nuo 400 iki 600 naujų vietų. Galima bus sudaryti 30 priešmokyklinio amžiaus vaikų grupių. Be to, ruošiamasi papildomai skirti 500 tūkst. litų, kad šios grupės mokyklos patalpose galėtų dirbti visą dieną. Finansavimas planuojamas iš mokinio krepšelio lėšų, skirtų savivaldybei.
„Pabrėžiame, kad priešmokyklinukai įsikurs ne mokyklose, o mokyklų patalpose, kurios atitiks visus tokioms patalpoms keliamus reikalavimus, t. y. vaikams bus sudarytos visos sąlygos kokybiškam ugdymui: suremontuotos patalpos, nupirkti nauji baldai, lovytės, įsigytos ugdymo priemonės, numatytos erdvės vaikams žaisti, mokytis, ilsėtis. Į ugdymo įstaigos patalpas, kuriose įsikurs priešmokyklinukai daugeliu atvejų bus atskiras įėjimas. Remonto darbams Tarybos sprendimu yra skirta 3 mln. litų“, – skelbiama sostinės savivaldybės puslapyje.
2013 metais sostinės mokyklose buvo įkurtos 2 priešmokyklinio ir 2 ikimokyklinio amžiaus grupės. Vieno vaiko išlaikymas ikimokyklinio ugdymo įstaigoje Vilniaus miesto biudžetui per metus kainuoja 5000–6500 litų. Iš viso šiuo metu sostinėje yra 125 darželiai ir 15 darželių-mokyklų, juos lanko per 31 tūkst. vaikų.
