Nesileisdami į diskusijas, kuris miestas gerenis, teatro „cezario grupė“ aktoriai šį savaitgalį abiejuose rodo Cezario Graužinio sukurtą spektaklį „Viskas arba nieko“, kurį žiūrovai apibūdina žodžiais „paveikus, užburiantis ir įtraukiantis“, o teatro kritikai vertina kaip itin sėkmingą šiuo metu aktualiausios krypties ‒ postdraminio teatro pastatymą.
C. Graužinis apie šį spektaklį yra sakęs, jog labiausiai džiuginantis dalykas, kad jį žiūrintis žmogus trumpam iškrinta iš konteksto, kad pailsi nuo suvokimo inercijos. Kitaip tariant, kad jam “nuneša stogą". Į spektaklį ateina vis daugiau jaunų žmonių, pasirengusių tai patirti. Teigiantis, kad visos spektaklių kūrybinės idėjos prasideda kaip pokštas, o rimtos ar net liūdnos temos atsiranda jau gerokai vėliau kūrybos procese, režisierius sako kuriantis iš džiaugsmo ir džiaugsmui. Spektaklį kūręs kaip vidinę kelionę, kurioje fantazijos pinasi su atsiminimais, C.Graužinis vėliau pats labai nustebo, savo parašytame tekste pastebėjęs daugybę aliuzijų į lietuviškas dainas ir pasakas.
Kad spektaklis aktualus ir įdomus ne tik Lietuvos publikai, įrodė praeitais metais gautas kvietimas šį spektaklį parodyti didžiausioje pasaulyje šiuolaikinės dramaturgijos bienalėje „New Plays from Europe“ („Naujos pjesės iš Europos“), į kurią patenkama tik rekomendavus įtakingiems dramaturgams ir kuriame lietuviškas spektaklis vėl atsirado po keturiolikos metų pertraukos. Lietuvai iki tol joje buvo atstovauta tik du kartus – Eimunto Nekrošiaus ir Rimo Tumino.
Po premjeros „Lietuvos rytas“ rašė: „spektaklyje Martyno Bialobžeskio muzika ‒ skaidrių svajonių ir grožio simbolis. Čia viskas sukasi ratu: personažai kalba apie grikių laukus, stiklinį ąsotį, iš kurio gali atsigerti, baltas sienas, artimo žmogaus apkabinimą, numirėlius. Aktoriai tęsia C.Graužinio kuriamo teatro stilistiką. B.Arsobaitė daug šypsosi, P.Čižinauskas jau ne pirmą kartą vaidina „kafkišką" žmogų, V.Raubaitė - žaviai stilingą moterį. O J.Žalakevičius, turintis neabejotiną komiko talentą, kai kurias scenas tiesiog atgaivina. Darna ir sukuria „cezario grupę".“
Meistriškai žongliruodamas šiuolaikinėmis realijomis ir pasąmonės klodais, režisierius C. Graužinis pasakoja šiuolaikišką pasaką – kaip paslaptį, kaip terapiją, kaip energijos pažadinimo ritualą.
Spektaklis rodomas vasario 18 d. 19 val. Vilniuje Menų spaustuveje ir vasario 20 d. 19 val. Kauno dramos teatre.
