Pirmadienį Seime įvykusiame Baltijos Ministrų tarybos Bendradarbiavimo tarybos susitikime aptartas Lietuvos, Latvijos ir Estijos parlamentinis ir tarpvyriausybinis bendradarbiavimas, Baltijos Asamblėjos (BA) ir Baltijos Ministrų tarybos reformos bei jų bendradarbiavimo modelis.
1994 metais įkurtą Baltijos Ministrų tarybos Bendradarbiavimo tarybą sudaro Lietuvos, Latvijos ir Estijos užsienio reikalų ministrai ir BA, vienijančios trijų šalių parlamentarus, prezidiumas.
Šiuo metu tiek BA, tiek Baltijos Ministrų tarybai pirmininkauja Lietuva.Jos pirmininkavimo pabaigoje šių metų lapkritį Vilniuje planuojama pasirašyti pakoreguotą susitarimą dėl parlamentinio ir tarpvyriausybinio trijų šalių bendradarbiavimo.
"Kai kurių BA rezoliucijų įgyvendinimas yra sudėtingas, nes BA sprendimai nėra privalomi nacionaliniams parlamentams", - susitikime pažymėjo Lietuvos užsienio reikalų ministras Antanas Valionis.
Siekiant stiprinti BA ir Baltijos Ministrų tarybos bendradarbiavimą jis siūlė rengti bendrus komitetų posėdžius, tačiau nepritarė siūlymui jau artimiausiu metu įsteigti bendrą abiejų organizacijų sekretoriatą.
Pirmadienį Seime taip pat įvyko atskiras Lietuvos, Latvijos ir Estijos užsienio reikalų ministrų Antano Valionio, Sandros Kalnietės ir Kristiinos Ojuland susitikimas, kuriame aptarta Baltijos Ministrų tarybos reforma, Lietuvos pirmininkavimo šioje organizacijoje eiga bei kiti aktualūs užsienio politikos klausimai.
Baltijos Ministrų tarybai pirmininkaujanti Lietuva svarbiausiais savo pirmininkavimo prioritetais laiko integraciją į Europos Sąjungą, transporto infrastruktūros bei vieningos Baltijos šalių elektros rinkos plėtrą ir integraciją į ES struktūras, kovą su terorizmu bei kita. Ateityje planuojama rengti ir įgyvendinti bendrus Baltijos šalių prioritetus.
Visos trys valstybės tikisi tapti pilnateisėmis ES narėmis nuo 2004 metų gegužės. Lietuva referendumu jau pritarė narystei, Latvijos ir Estijos rinkėjai dėl to turės apsispręsti rugsėjį.
BNS
