Prancūzų valdoma bendrovė „Vilniaus energija“, išsinuomojusi sostinės šilumos ūkį ir kadaise už tai miestui žadėjusi milijonines investicijas, dabar papurtyti piniginę siūlo pačiai Vilniaus savivaldybei ir vilniečiams.
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) iki vasaros pabaigos pristabdė privačios bendrovės „Vilniaus energija“ užmojus dar apie 51 proc. (iki 34,09 ct už kWh be pridėtinės vertės mokesčio) branginti šildymą sostinės gyventojams.
Tačiau prancūzų bendrovės „Dalkia“ valdoma „Vilniaus energija“, 2002-aisiais gavusi išimtinę teisę penkiolika metų centralizuotai tiekti šilumą visoje sostinės teritorijoje, ginklų nesudeda.
Šį ketvirtadienį Vilniaus savivaldybėje vyksiančiame pasitarime su naująja sostinės valdžia verslininkai ketina aptarti investicinius projektus. Kalba sukasi apie 400 mln. litų - tiek pinigų esą reikia „Vilniaus energijos“ eksploatuojamose elektrinėse įdiegti vadinamuosius taršos filtrus. Apsispręsti dėl beveik pusės milijardo litų investicijų turėtų savo turtą privatininkams perleidusi šeimininkė - sostinės savivaldybė.
Sumokėti turės vartotojai
„Siūlymas (dar 51 proc. branginti šilumą Vilniaus mieste - red.) suspenduotas iki ketvirtadienį vyksiančio mūsų pasitarimo su naująja Vilniaus valdžia. Jeigu bus rasti kokie nors mechanizmai, mes atsiimsime savo siūlymą“, - praėjusią savaitę kalbėdamas su LŽ pareiškė Vilniaus elektrinės komercijos direktorius, laikinai einantis įmonės prezidento pareigas, Rimantas Germanas.
„Vilniaus energija“ su vos kelias savaites sostinę valdančios naujosios koalicijos vadovais ketina kalbėtis apie investicijų planą, kurio buvusioji valdžia esą kratėsi.
„Reali situacija yra tokia: Vilniaus II elektrinė pastatyta dar karo belaisvių po Antrojo pasaulinio karo, III elektrinė paleista prieš 20 metų. Technologiškai abi yra pasenusios. 2016-aisiais ir vieną, ir antrą arba reikės uždaryti, arba pakloti ant stalo daugiau kaip 400 mln. litų. Iki šiol niekas nenorėjo šito girdėti“, - aiškino R.Germanas.
Iš tiesų kalbama ne apie „Vilniaus energijos“ naudojamų elektrinių renovavimą, bet apie kaminų taršos filtrus, leidžiančius, nenusižengiant Europos Sąjungos (ES) direktyvoms, energijos gamybai deginti aplinką teršiantį mazutą, o ne gamtines dujas.
„Šeimininkai tegul apsisprendžia, ką jie darys. Ar ieškos pinigų filtrams, kas yra numatyta, norint nestabdyti elektrinių, ar iš viso sugalvos jas nugriauti ir pastatyti naujas. Viskas jų rankose“, - dėstė „Vilniaus energijos“ vadovas.
R.Germanas taip pat tikina, kad šių investicinių planų negalima sieti su bendrovės siekiais didinti šilumos tarifus - tai tiesiog susijusios problemos, kurias reikia spręsti tuo pačiu metu.
„Paprasčiausiai mes turime žinoti miesto strategiją ir toli siekiančius planus tais klausimais, - tvirtino R.Germanas. - Taip pat mums reikalinga pozicija, kaip bus dėl nuostolių kompensavimo, kaip bus peržiūrimos kainos, nes visa tai - susisiekiantys indai, kas finale pavirsta tarifu.“
Pasak jo, ankstesnė Vilniaus valdžia, kurioje dominavo „Tvarkos ir teisingumo“ partijos atstovai, o vadovavo prieš dvi savaites nušalintas sostinės meras Juozas Imbrasas, blokuodama „Vilniaus energijos“ siekius didinti šilumos kainą privedė prie to, kad bendrovei susikaupė 127 mln. litų skolų už perkamas dujas.
„Siekdami jas padengti neužšaldant miesto, mes skolinamės pinigus, mokame bankams palūkanas, ir visa tai dabar turės sumokėti šilumos vartotojai“, - pareiškė „Vilniaus energijos“ vadovas.
Dujos pinga
Būtent skolomis dujų tiekėjams „Vilniaus energija“ grindžia prašymą didinti mokesčius už šildymą Vilniaus mieste. Žinia, prieš šį šildymo sezoną kainos vilniečiams jau buvo pakeltos - nuo rudens šildymas brango net 53 proc., iki 22,56 cento už kilovatvalandę. Tačiau, „Vilniaus energijos“ teigimu, kaina, brangstant gamtinėms dujoms, buvo perskaičiuota pavėluotai, todėl bendrovei susikaupė milijonai nuostolių.
Teigdama, kad dėl laiku nepadidintų tarifų neturi lėšų atsiskaityti su tiekėjais už dujas, „Vilniaus energija“ jau praėjusių metų pabaigoje informavo Valstybinę energetikos inspekciją prie Ūkio ministerijos apie tai, kad pradėjo deginti rezervinį kurą - mazutą. Pagal galiojančius įstatymus šilumos tiekėjai privalo turėti kuro rezervą 30-čiai dienų - ekstremaliems atvejams, pavyzdžiui, nutrūkus gamtinių dujų tiekimui.
Lietuvos šilumos tiekėjai gamtines dujas perka iš dviejų šaltinių: Rusijos giganto „Gazprom“ valdomų „Lietuvos dujų“ bei to paties koncerno tarpininkės „Dujotekanos“. Praėjusių metų rudenį staigiai pašokus gamtinių dujų kainoms, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, spalio mėnesį šilumos tiekėjai už jas su transportavimo mokesčiu mokėjo 669 JAV dolerius už tūkstantį kubinių metrų.
Pasak „Vilniaus energijos“ laikinojo vadovo R.Germano, bendrovė rezervinį kurą ketina deginti ir toliau. Taip esą elgiamasi ir dėl to, kad gamtinių dujų tiekėjai kelia ultimatumus. „Visos šilumos tiekimo įmonės gavo dujų tiekėjo laišką, kuriame, išvertus į buitinę kalbą, sakoma: tik pabandykite nesusimokėti - iš karto nutrauksime tiekimą. Mes negalėjome šaldyti miesto“, - LŽ tikino R.Germanas.
Tačiau „Vilniaus energijos“ vadovas, kalbėdamas su LŽ, negalėjo prisiminti, kurie dujų pardavėjai - „Lietuvos dujos“ ar pagrindinė jų bendrovės tiekėja „Dujotekana“ - šilumos gamintojams grasina ultimatumais.
Kaip LŽ tikino „Lietuvos dujų“ atstovė spaudai Sigita Petrikonytė-Jurkūnienė, šios bendrovės vadovai kategoriškai atmeta teiginius, kad su klientais jie bendraujantys ultimatumų kalba. „Jei klientas turi problemų dėl atsiskaitymo, pirmiausia yra ieškoma bendro sprendimo, tariamasi dėl mokėjimo atidėjimo - ypač su šilumos gamybos įmonėmis, kurios tikrai nėra rizikingos klientės, - sakė ji. - Jei pareiškimai apie ultimatumus įdedami į „Lietuvos dujų“ lūpas, sakoma netiesa.“
Kažin, ar šiuo atveju ultimatumus kelia ir „Dujotekana“. Dujininkai tvirtina, kad praėjusių metų spalį piką pasiekusios gamtinių dujų kainos pastebimai tirpsta, todėl klientams neturėtų sudaryti sunkumų išlyginti praradimus per naujus pirkimus.
„Lietuvos dujų“ teigimu, gamtinių dujų kaina mažėjo jau praėjusių metų lapkritį ir gruodį, o pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su spalio (kainų piko) mėnesiu, jos vidutiniškai turėtų kainuoti net 40 proc. pigiau.
Nuostoliai ir pelnas - šalia
Vilniaus savivaldybė, kurią, kaip šeimininkę, „Vilniaus energija“ atakuoja deklaruojamais nuostoliais, nuogąstauja negalinti žinoti realios padėties, nes šiuo metu jai tenka pasikliauti ne oficialiais dokumentais, bet šilumos tiekėjų argumentais.
Dar praėjusių metų vasarą tuometinis sostinės vicemeras Arūnas Štaras viešame laiške susiklosčiusią situaciją vadino „visišku absurdu“. „Nei VKEKK, nei Vilniaus savivaldybė negauna ir net nereikalauja išsamių „Vilniaus energijos“ finansinės atskaitomybės dokumentų, o apie šios įmonės veiklą, kuri itin svarbi daugumai vilniečių, sprendžia iš pavienių ir padrikų duomenų, pateikiamų pačios įmonės“, - rašė jis.
Abejonių kelia ir tai, kad 2007-aisiais „Vilniaus energija“, gaminanti ne tik šilumą, bet, pirmiausia, elektros energiją, iš šios šakos gavo per 30 mln. litų pelno. Regis, bendrovė rado gerą nišą: gamindama pelningą elektros energiją, didžiąją dalį sąnaudų - kuro kainą, darbuotojų atlyginimus ir kt. - priskiria šilumos gamybai, tampančiai nuostolinga. Tokiu būdu Vilnius, turintis didžiausią vartotojų skaičių Lietuvoje, kas, pagal bendruosius dėsnius turėtų nulemti šilumos kainos mažėjimą, šiuo metu atsidūrė tarp brangiausiai mokančių vietovių.
„Vilniaus energija“ neužsimena ir apie dar vieną pajamų šaltinį: vien 2007-aisiais, elektros ir šilumos gamybai naudodama gamtines dujas ir dėl to sutaupiusi taršos kvotas, skiriamas mazutą deginančioms įmonėms, jas pardavusi gavo apie 150 mln. litų pajamų. Kaip teigiama, būtent šias lėšas per kelerius metus būtų galima atidėti „Vilniaus energijos“ naudojamų elektrinių taršos filtrams įrengti, nesiūlant milijoninių sumų ieškoti Vilniaus savivaldybei.
„Rubicon“ šešėliai
Sutartis dėl anksčiau sostinės savivaldybei priklausiusių Vilniaus šilumos tinklų 99,39 proc. akcijų paketo nuomos 15 metų su Prancūzijos bendrove „Dalkia“ pasirašyta dar 2002-aisiais. Verslą Lietuvoje prancūzų bendrovė plėtoja per antrinę įmonę „Vilniaus energija“.
Prancūzai, itin aktyviai remti tuometinio sostinės mero Artūro Zuoko, į Vilniaus šilumos tinklus žadėjo investuoti 564 mln. litų, modernizuoti šilumos sistemas ir išlaikyti stabilią šilumos kainą.
A.Zuokas tuo metu dosniai dalijo optimistinius pažadus: „Pagal Vilniaus savivaldybės ir šilumos tinklus eksploatuosiančios bendrovės susitarimą, šilumos tarifas bus stabilus ir išliks žemiausias per visą nuomos laikotarpį“, - tikino jis.
Mero ir jo rėmėjų nesustabdė tuo metu paskelbtos grėsmingos Valstybės kontrolės išvados: sutartis su „Dalkia“ neatitinka įstatymų reikalavimų ir gali būti žalinga miestui.
Kontrolieriams nerimo sukėlė sutarties punktas, pagal kurį, pasibaigus nuomos sutarčiai, Vilniaus savivaldybė turės atpirkti privačios bendrovės investicijas į sostinės šilumos ūkį.
„Tikėtina, kad nuomos laikotarpio pabaigoje perkama investicijų suma nepadengs nuomos mokesčio sumos ir susidarys Vilniaus šilumos tinklų skola nuomininkui. Šiuo atveju tikėtina, kad minėtą skolą turės padengti savivaldybė iš savo biudžeto, arba tai sudarys sąlygas nuomininkui perimti šilumos tinklų turtą savo nuosavybėn be privatizavimo procedūros“, - rašė kontrolieriai.
Ypač didelių abejonių tikrintojams sukėlė dar vienas aspektas - tai, kad tikruoju sostinės šilumos tinklų nuomininku tapo ne „Dalkia“, bet Lietuvoje registruota jos antrinė įmonė „Vilniaus energija“. „Nuomos sutarties šalimi-nuomininku tapo konkurse nedalyvavęs ūkio subjektas UAB „Vilniaus energija“, už kurio įsipareigojimų vykdymą ar nevykdymą laiduoja užsienio investuotojus - bendrovė, kurios teisinis statusas kelia abejonių“, - teigė kontrolieriai.
Gali būti, kad net grėsmingiausios išvados pasidarė nevertos dėmesio dėl sėkmingų „Dalkios“ pusėje dirbusių derybininkų pastangų. Mat derybose prancūzams atstovavo ne kas kitas, o įmonių grupės „Rubicon group“ vadovas Andrius Janukonis, jau vėliau pagarsėjęs daugiau nei abejotinais sandoriais su tuometiniu sostinės meru A.Zuoku.
Derybos A.Janukonio verslui naudos neša iki šiol. „Rubicon group“ šiuo metu gauna savo dalį praktiškai iš visų „Vilniaus energijos“ investicinių sandorių.
„Vilniaus energiją“ įsteigusi prancūzų „Dalkia“ šioje bendrovėje turi 75,79 proc. akcijų. Kontrolinį akcijų paketą - 53,02 proc. - prancūzai turi ir kitoje šilumos tiekimu užsiimančioje bendrovėje „Litesko“, kurią valdo kartu su „Rubicon group“.
Dar viena bendra įmonė - „Dalkia Lietuva“, kurioje „Rubicon group“ turi 49 proc., o „Dalkia“ - 38,65 proc. akcijų. 2004-aisiais ji skandalingai tarpininkavo dujų pardavimo sandoryje tai pačiai „Vilniaus energijai“. Tuo metu vilniečių šilumos tiekėjai kuro nusipirko ne tiesiogiai iš „Dujotekanos“, bet - per „Dalkia Lietuva“, pastarosios kišenėje palikdami apie 5 mln. litų pelno. Nepaisydamos Valstybės kontrolės paskelbtų duomenų, nei tuometinė VKEKK, nei Vilniaus savivaldybė pažeidimų sandoryje neįžvelgė. Nieko keisto - „Rubicon group“ vadovas A.Janukonis iki šiol yra ir „Vilniaus energijos“ valdybos narys.
Nuosaikus meras
Vos prieš porą savaičių į Vilniaus mero kėdę atsisėdęs konservatorius Vilius Navickas, nepaisydamas naujosios sostinės valdančiosios koalicijos garsių deklaracijų kovoti su „rubikoniada“, „Vilniaus energijos“ pretenzijas vertina labai nuosaikiai.
„Jeigu „Vilniaus energijos“ siūlymai bus naudingi miestui ir vilniečiams - labai gerai. Aš noriu inventorizuoti visas problemas ir rasti jų sprendimus. Įsivaizduoju, kad daug dalykų buvo paversti politinių karų instrumentais“, - kalbėdamas apie šį ketvirtadienį laukiamą susitikimą su šilumos tiekėjais aiškino jis LŽ.
Meras V.Navickas tvirtina negalįs vienareikšmiai atsakyti, ar prieš aštuonerius metus sutartį su sostine pasirašiusi „Dalkia“ bei jos įsteigta „Vilniaus energija“ laikosi visų duotų įsipareigojimų. „Yra nuomonių, kad sutartis neatitinka gyvenimo realijų. Ji pasirašyta prieš 8 metus, o gyvenimas juda į priekį“, - aiškino sostinės vadovas.
Tuo metu jo pavaduotoju tapęs Liberalų sąjūdžio atstovas Vidmantas Martikonis - kur kas kategoriškesnis. Jo teigimu, nerimą kelia tiek ligšiolinė „Vilniaus energijos“ veikla, tiek jos nauji siūlymai savivaldybei dėl investicijų.
„Iki šios dienos „Vilniaus energija“ neįvykdė duoto įsipareigojimo investuoti savo lėšas į sostinės šilumos ūkio modernizaciją. Visos investicijos daromos iš vadinamųjų amortizacinių atskaitymų, surenkamų iš Vilniaus gyventojų. Dabar, kalbant apie minėtus 400 mln. litų elektrinių filtrams, įžiūriu kitą klastą - miestui neinvestavus pinigų, tai padarys pati „Vilniaus energija“, tačiau, pasibaigus nuomos sutarčiai, miestas turės investicijas išpirkti“, - aiškino jis.
V.Martikonio teigimu, sutartis dėl Vilniaus šilumos ūkio nuomos turi būti radikaliai peržiūrėta: keičiami kainos formavimo principai, įtraukta savivaldybės teisė įvertinti sąnaudas.
„Aš tuo metu balsavau už sutartį su „Dalkia“, bet šiandien pripažįstu, kad tokio monopolinio ūkio, kur gyventojams teikiamos paslaugos, privačiam verslui atiduoti negalima, arba turi būti žymiai griežtesnė kontrolė“, - LŽ tvirtino Vilniaus vicemeras.
Jurga Tvaskienė
