Dėl pasikeitusio rinkėjų skaičiaus siūloma keisti Seimo rinkimų apygardų ribas - Vilniaus mieste jų būtų dviem daugiau, o po vieną apygardą sumažėtų Kaune ir Šiauliuose.
Tokį siūlymą siekiant atskirose apygardose suvienodinti rinkėjų skaičių, kuris šiuo metu kai kur skiriasi dešimtimis tūkstančių, teikia Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) darbo grupė. Šis projektas pirmadienį bus pristatytas komisijos posėdyje.
"Projekto esmė paprasta - mes matematiškai įvertinę rinkėjų pokytį, kadangi yra demografiniai nuostoliai, siūlome labiausiai probleminiuose regionuose, kurie neatitinka vadinamųjų rinkėjų skaičiaus gerosios praktikos reikalavimų, šiek tiek keisti apygardų struktūras ir jų ribas. Iš esmės kardinalūs pakeitimai apima Vilnių - Vilniuje svarstoma apie dviejų naujų apygardų suformavimą, o Kaune iš Šiauliuose siūloma sumažinti po vieną apygardą", - BNS sakė VRK narys Justinas Žilinskas.
Pasak J.Žilinsko, kol kas per anksti svarstyti, kurios apygardos po pertvarkos išnyktų. "Šiito tikrai dar negalim numatyti, reikės konsultuotis su savivaldybe, apygardas panaikinti, jas perdaryti yra didelis darbas, reikia ir perbraižyti geografinius matmenis, ir faktiškai čia tik pačiam miestui nuspręsti, kaip jas perdalyti", - sakė VRK narys.
Jis taip pat minėjo, jog gali kilti diskusija ir dėl išeivijos rinkėjų, kurie dabar balsuoja Vilniaus Naujamiesčio apygardoje. Ši yra didžiausia iš visų 71 vienmandačių su daugiau kaip 52 tūkst. rinkėjų.
"Vilniuje laikas pradėti diskusiją, ką daryti su balsuotojais emigrantais, kadangi yra iniciatyva, kad emigrantai norėtų atskiro Seimo nario. Dabartinis reguliavimas to padaryti neleidžia, bet jei būtų galvojama apie atskirą emigrantų apygardą, klausimas vėl kiltų", - sakė J.Žilinskas.
Pagal įstatymą, Lietuvos teritorija dalijama į 71 vienmandatę rinkimų apygardą, atsižvelgiant į rinkėjų skaičių rinkimų apygardoje, teritorijos suskirstymą į vienmandates rinkimų apygardas per ankstesnius Seimo rinkimus ir administracinį teritorinį padalijimą.
Rinkimų apygarda sudaroma iš bendrą ribą turinčių rinkimų apylinkių, o rinkėjų skaičius apygardoje turi būti nuo 0,8 iki 1,2 vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus. Pagal nustatytus kriterijus, minimalus rinkėjų skaičius apygardoje galėtų būti apie 30 tūkst., maksimalus - apie 44 tūkst. rinkimų teisę turinčių piliečių.
Vienmandačių apygardų ribos nustatytos dar 1992 metais ir jos smarkiai nebuvo koreguotos, tuo metu dėl demografinių priežasčių rinkėjų skaičius iš esmės pasikeitė.
Didžiausia šiuo metu yra Vilniaus Naujamiesčio apygarda, joje - per 52 tūkst. rinkėjų, čia įrašyti ir užsienyje balsuojantys rinkėjai. Kitos rinkimų apygardos Vilniuje turi 40-43 tūkst. rinkėjų. Tuo metu Kauno apygardose, išskyrus dvi didžiąsias, rinkėjų skaičius siekia nuo maždaug 28 iki 34 tūkst. rinkėjų. Mažiausios apygardos šalyje turi apie 28-29 tūkst. rinkėjų - Prienų-Birštono, Ignalinos-Švenčionių, Kelmės, Akmenės-Joniškio.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
