Šią bylą jau išnagrinėjo dviejų instancijų teismai. Abu jie buvo palankūs motinos netekusiam vyrui – skyrėsi tik priteistos neturtinės žalos dydis.
Sveikata staiga pablogėjo
Vyras pasakojo, kad 2020 m. balandžio 3-ąją jo motina I. A. dėl ligos buvo paguldyta į Vilniaus miesto klinikinę ligoninę. Nuo 2020 m. balandžio 3 d. iki 2020 m. balandžio 11 d. pacientė buvo gydoma Klinikinės ligoninės Reanimacijos skyriuje.
Taikytas gydymas buvo sėkmingas, pacientės sveikatos būklė gerėjo, todėl 2020 m. balandžio 11 d. jo mama tolimesniam gydymui perkelta į Klinikinės ligoninės Vidaus ligų skyrių.
Gydantis šiame skyriuje, pacientės būklė toliau gerėjo, tačiau 2020 m. gegužės 9 d. ieškovas buvo informuotas, kad pacientei diagnozuota COVID-19 liga ir ji pervežta į Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikas.
Santaros klinikose moters sveikatos būklė sparčiai blogėjo ir 2020 m. gegužės 14 d. ji mirė. Motinos netekusio vyro teigimu, pacientė į Klinikinę ligoninę atvyko nesirgdama COVID-19.
Šį faktą patvirtina jai 2020 m. balandžio 3 d. ir 2020 m. balandžio 8 d. atlikti tyrimai. Vyras pabrėžė, kad mama buvo užkrėsta šioje ligoninėje ir tai įvyko dėl to, kad nebuvo laikomasi esminių sveikatos saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
Klinikinėje ligoninėje nuo 2020 m. gegužės 8 d. iš viso buvo nustatyti 36 COVID-19 atvejai. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klinikinėje ligoninėje atliktos operatyvios visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu nustatyti esminiai sveikatos saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai.
Išskirti trys punktai: netinkamai organizuojamas personalo darbas, netinkamai naudojamos asmens apsaugos priemonės ir nepasirūpinta atskira infrastruktūra karščiuojantiems ligoniams.
Vis dėlto, Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimu netenkino ieškovo prašymo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, mirus jo mamai.
Komisija nusprendė, kad žala pacientei buvo padaryta, tačiau ji neatitinka Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme nurodytų žalos atlyginimo sąlygų.
Komisija konstatavo, kad pacientės mirtis – tai pacientės ligų visuma, dėl kurių ji buvo atvežta į Klinikinę ligoninę, pasekmė ir, atsižvelgiant į asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį bei gerąją medicinos praktikos patirtį, šios žalos nebuvo galima išvengti.
Vyro prašomą atlyginti turtinę žalą sudaro laidojimo, kapavietės sutvarkymo išlaidos. Taip pat ieškovas patyrė neturtinę žalą. Ieškovo ryšys su motina buvo ypač artimas ir glaudus. Motina gyveno ieškovui priklausančiame bute.
Ieškovo brolis mirė 2019 m., tėvas – 2009 m., taigi, ieškovas buvo vienintelis artimasis, kuris rūpinosi motina. Ieškovas reguliariai (bent kartą per savaitę) lankydavo motiną.
Jai susirgus, gyvendavo kartu, visas šventes jie švęsdavo kartu. Motinos netektis ieškovui yra labai skaudi. Iki karantino motinos sveikata buvo nebloga, ji buvo pakankamai aktyvi, gyveno normalų socialinį gyvenimą – pati eidavo į parduotuves, bendraudavo su draugėmis, esant poreikiui, važiuodavo visuomeniniu transportu, vykdavo pailsėti į sanatoriją, šias išlaidas apmokėdavo ieškovas.
Teismų sprendimai
Šią bylą išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 30 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovui iš valstybės, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos, 5 tūkst. eurų neturtinės ir 1 tūkst. eurų turtinės žalos atlyginimą.
Teismas konstatavo, kad byloje esantys įrodymai patvirtino, jog pacientė atvyko į Klinikinę ligoninę nesirgdama COVID-19, tačiau ligoninėje buvo užkrėsta šia infekcija ir tai įvyko dėl to, kad ligoninėje nebuvo laikomasi esminių sveikatos saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
Teismo vertinimu, Komisija, nustačiusi, kad pacientei COVID-19 teigiamas atsakymas buvo gautas ją patikrinus kartu su kitais skyriaus pacientais dėl galimo kontakto su sergančia paciente, turėjo atlikti tyrimą, su kuria iš pacienčių galėjo turėti kontaktą pacientė ir kada galėjo užsikrėsti.
Kadangi Komisija neatliko jokio tyrimo dėl pacientės užsikrėtimo aplinkybių, nenagrinėjo ieškovo pareiškime nurodytų aplinkybių, teismas nusprendė, kad Komisijos 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimas priimtas netinkamai atlikus pareiškėjo prašymo tyrimą.
Bylos nagrinėjimo metu teismas, remdamasis Klinikinės ligoninės pateiktais duomenimis, nustatė, kad pacientei ir kartu su ja vienoje palatoje besigydžiusiai pacientei buvo nustatyta COVID-19 liga.
Tai, kad vienoje palatoje Vidaus ligų skyriuje buvo paguldyta pacientė G. G., kuri karščiavo, skundėsi kosuliu, dusuliu, ir ieškovo motina, kuriai nebuvo pasireiškę ūmiai kvėpavimo takų infekcijai būdingi ligos simptomai, teismo nuomone, leidžia padaryti išvadą, jog tuo buvo pažeisti nustatyti gydymo tvarkos reikalavimai ir tai galėjo būti priežastiniu ryšiu susiję su pacientės užsikrėtimu COVID-19 liga.
Todėl teismas nusprendė, kad, vykdant nurodyto sprendimo reikalavimus, buvo galima išvengti pacientės užsikrėtimo koronavirusu ir dėl to išvengti žalos – jos mirties.
Vis dėlto, su priteista žala ieškovas nesutiko ir pateikė apeliaciją. Lietuvos apeliacinis teismas nusprendė, jog priteista suma per maža ir patenkino ieškovo prašymą visišką. Vyrui buvo priteista 15 tūkst. eurų neturtinė žala.
Va tokie tie daktarai.
