Po dviejų savaičių praleistų kovojant Ukrainoje, užsieniečių legione, praėjusį penktadienį, anksti ryte į Lietuvą sugrįžo vilnietis Daniel Lupshitz, kuris buvo pirmasis Lietuvos gyventojas pareiškęs norą ginti Ukrainos. Apie formuojamą svetimšalių legioną, kurie nori prisidėti prie gynybos, Ukraina paskelbė praėjus savaitei nuo karo pradžios.
Negalime būti tik stebėtojai
Pasiteiravus, ar sužinojus apie galimybę bei išvykimą ginti Ukrainos žmonių nekilo dvejonių, Daniel atvirauja, kad jų buvo kaip ir kiekvienoje kitoje gyvenimiškoje situacijoje, pavyzdžiui, renkantis pirkti vienos spalvos arba kitos spalvos batus.
„Žmogus, apskritai, yra sudėtas iš dvejonės, jis visada dvejoja. Tačiau, šiuo atveju išgirdus apie vykdomą Rusijos kariuomenės genocidą Ukrainoje, dvejonių buvo labai mažai. Buvo iškart aišku, ką reikia daryti, nes taip palikti negalima. Negalima stovėti ir žiūrėti.
Mes Lietuvoje turime pavyzdį, beveik vienas prie vieno, kuomet prieš 80 metų buvo nužudyti 250 tūkstančių Lietuvos gyventojų, vien tik todėl, kad šie buvo žydai. Negaliu lyginti to, kas šiuo metu vyksta Ukrainoje, tačiau tuomet žudė žmonės vien todėl, kad jie buvo žydai.
Pateikdamas pavyzdį kalbu apie tai, kad yra šiuo metu taip pat yra žudomi niekuo dėti, nekalti žmonės, o mes, europiečiai, stovime šalia, matome pro langus, kas vyksta ir vis dar galvojame, kad tai yra taip toli, kad nieko vieni čia negalime padaryti“, – teigia D. Lupshitz.
Vyras pritaria, kad pagalbos siuntimas yra būtinybė ir reikiamybė, tačiau jam, vis dėlto, atrodo, kad kiekvienas iš mūsų galime padaryti daug daugiau ir geriau dėl ukrainiečių pergalės bei griežčiau reaguoti į nepriimtinus žmogiškos moralės principus.
„Neturime teisės ir galimybės leisti blogiui nugalėti. Turime priešintis net jeigu ir esame silpni, net jeigu ir yra sunku, ir net tada, kai po to teks patiems taikytis su didelėmis pasekmėmis. Turime ginti tiesą, gėrį, žmones, kurie negali savęs apginti.
Tai yra net nekvestionuojama, ypač tada, kai turime tokį pavyzdį, jog prieš 80 metų žudė kas trečią Lietuvos gyventoją, kurie žuvo ne kažkur kitur, o čia, Lietuvoje, mūsų valstybėje ir mes padarėme dėl to labai mažai arba visai nieko net ir džiaugdamiesi, kad tuo metu gynė tūkstantis pasaulio teisuolių.
Tačiau, vis tiek buvo nužudyti 250 tūkstančių, nes dėl to nieko nedarė daugiau žmonių, kurie bijojo, nenorėjo, atrodė per sunku“, – toliau kalbėjo Daniel.
D. Lupshitz tvirtina, kad karas Ukrainoje yra tarsi antras šansas, kurio niekas nenorėjo ir negalėjo numatyti.
Šį kartą, pasak jo, Europos gyventojai nebegali stovėti šalia ir matyti kaip yra žudomi nekalti žmonės, vaikai, kaip yra bombarduojamos ligoninės, gimdymo namai ar prievartaujamos moterys:
„Negalime to leisti, negalime žiūrėti kaip specialiai yra šaudoma nusitaikius į gyvenamuosius kompleksus, nes mes esame tie – gerieji.“
„Alpha Team“ būrys
Į užsieniečių legioną ginti Ukrainos galėjo ir vis dar gali prisijungti visi norintieji bei turintys karinės patirties. Kovinę patirtį Daniel Lupshitz įgijo tarnaudamas trejus metus Izraelio kariuomenėje ir būdamas dar dešimt metų aktyviame jos rezerve.
„Taip pat Izraelyje esu ir pėstininkas greito reagavimo būryje, tad tos patirties karui turiu“, – priduria jis.
Visgi, į legioną susirinkę įvairiausi pasaulio gyventojai, anot Daniel, buvo galimi suskirstyti į tris grupes: turintys kovinę patirtį, karinę patirtį ir neturintys visai jokios patirties.
„Legione buvo įvairiausių žmonių. Tie, kurie neturėjo jokios kovinės patirties, jie turėjo praeiti specialius mokymus apie karinį pasiruošimą, mokėsi laikyti rankose ginklą, šaudyti, tinkamai vaikščioti, suteikti pirmąją pagalbą.
Tie, kas turėjo karinę patirtį taip pat turėjo tam tikrus apmokymus, o kiti, su kovine patirtimi formavosi į komandas, kuriose kartu treniravosi, gerino savo komunikacijos įgūdžius“, – pasakoja Daniel apie pasiruošimą, prieš prasidedant kovoms Ukrainoje.
Vyras tvirtina, kad užsieniečių legionas Ukrainoje buvo sudarytas iš įvairiausių šalių gyventojų. Atvykusių kovoti buvo ir iš Australijos, Kanados, visos Europos: „Mano padalinyje – „Alpha Team“ komandoje tarnauja du danai, izraelietis, britas, austras, suomis, aš, kuris galiu save vadinti lietuviu ir kiti. Labai įvairūs žmonės yra susirinkę.“
Kartu su „Alpha Team“ komanda Daniel kariavo Irpinėje, šiauriniame Kyjivo priemiestyje, visai netoliese Gostomelio oro uosto, kurį šiuo metu yra okupavę Rusijos kariai. Vienos misijos metu, legionieriams, tarp jų ir D. Lupshitz, pavyko sunaikinti priešo pėstininkų mašiną Irpinės mieste.
Pasiteiravus, kaip legionierius sutinka ar priima vietiniai gyventojai, Daniel šypsosi:
„Kuomet ėjome Irpinėje, dauguma gyventojų stovėjo šalia kelio ir sveikinosi, dalino energetinius gėrimus. Labai svetingai priėmė.“
Pagalbos prašymas leidžiant sugrįžti į kovą
D. Lupshitz atviras – šiuo metu kartu su komanda jis siekia kuo greičiau sugrįžti ir ginti toliau Ukrainos gyventojus, kurie kiekvieną dieną kenčia nuo oro pavojaus, yra apšaudomi bei žudomi. Tačiau tam, kad vyrai galėtų į kovą stoti gerai pasiruošę – jiems reikalinga tinkama įranga bei apranga.
„Šiuo metu kreipiausi į Lietuvos žmones man padėti. Pagalba, kuri yra siunčiama į Ukrainą, nesakau, kad ji yra vagiama ar dingsta, ne, ji pasiekia ją ir dalinius, tačiau, matyt, juose yra sudėlioti kiti reguliarios Ukrainos kariuomenės prioritetai, tad visa įranga yra perduodama vietinės kariuomenės kariams.
Mus, iš tos įrangos, kas esame savanoriai ar legionieriai, pasiekia apranga bei įranga, kuri neatitinka mūsų užduočių, todėl yra labai sunku prisitaikyti ir kovoti, o neretai dėl to kyla ir didelis pavojus gyvybei, kuomet tenka vykdyti užduotis susijusias su mobilumu, greitumu ir skubia reakcija į besikeičiančias ne tik kovos, tačiau ir oro, mūšio lauke sąlygas“, – aiškina Daniel.
„Atskridęs dronas signalizuoja tai, kad už keliolikos minučių prasidės priešo artilerijos ataka, nes Rusijos kariuomenė dronų pagalba šnipinėja vietas, jas fotografuoja, tikrina, kur telkiasi ukrainiečių pajėgos ir vėliau būtent ten nukreipia raketas.
Tad, kad liktum nepastebėtas drono, turi padaryti maksimumą, jog pasislėptum nuo priešo žvalgybos. Labai svarbu tokiu atveju yra greitumas, lankstumas ir energija, nes jeigu būsi pavargęs, tau viskas taps tiesiog nebeįdomu.“
Vyras teigia, kad tam, kad galėtų kuo greičiau išvykti yra reikalinga Lietuvos žmonių parama. Pagalbos prašymu D. Lupshitz pasidalino ir savo asmeninėje socialinio tinklo paskyroje. Šiuo metu, anot jo, „Alpha Team“ būriui reikia:
„Dviejų „off-road“ tipo, techniškai labai tvarkingų automobilių, jie bus perduoti specialiosioms pajėgoms ir tęs tarnybą užduotyse – tuo pačiu vis primindami mums visiems dviejų, pačių garbingiausių, kritusių už Ukrainos žmones didvyrių vardus – Gia Beriašvili ir Dato Ratiani, kurių garbei bus pavadinti automobiliai.
Mūsų grupės „Alpha Team“ nariams reikia dešimties „high-cut“, beausių šalmų. Būtent tokie reikalingi tam, kad galėtumėme naudotis ryšiu ir „NoDs'ais“, naktinio matymo įrenginiais. Juokaudamas galiu pasakyti, kad galime naudoti ir dviratininko šalmus arba pasenusio modelio, sunkius, akis dengiančius šalmus. Galime jų nenaudoti ir visai – ką kovoje Irpinėje ir darė vienas iš mano būrio kovotojų – legionierių, bet tai, visgi yra nerimta.
Mums taip pat reikia ir dešimties lengvų bei modernių šarvinių liemenių. Tai su kuo kariavome – svėrė kartu su asmenine amunicija virš 30 kilogramų. Pridėkite asmeninių daiktų kuprinę, kurioje maistas dviem dienoms, šaudmenys kulkosvaidžiui, tad tai sudarys dar apie 20 kilogramų.
Visą kitą, vaistinėles, peilius, raudonus žibintuvėlius, elementus, izoliacijas, virves ir kitus, mažesnius dalykus, pirksimės jei liks pinigų.“
Prisidėti prie „Alpha Team“ užsienio legionierių būrio, kuriame kovoja ir Daniel Lupshitz, galite rekvizitais:
VšĮ SOS Ukraine, įmonės kodas: 306023966
IBAN: LT267044090102955380
SWIFT: CBVILT2X
Bank: SEB, Konstitucijos 24, Vilnius, Lithuania
Paskirtyje būtinai pažymėkite, kad aukojate pinigus „Alpha Team“ būriui.
