„Šiemet mano kiaušiniai ne vištų, o kepti – tai yra su glajumi puošti imbieriniai, kvepiantys meduoliai. Šiais metais – mano tokios dovanos. Vienais metais mezgiau ant kiaušinių kepuraites, kitais – skutinėjau, o šiemet man norėjosi kažko kito, kažko, ko dar žmonės nematė. Šiuos meduoliukus galima pasikabinti, galima į vazą sudėti. Tiems, kur daug šeimoje vaikučių, šitokios dovanėlės labai gerai“, – portalui tv3.lt pasakojo Rasa.
Formos – iš Uralo
Moteris sako, kad tokius specifinius kiaušinius-meduolius ji nutarė kepti dar ir todėl, kad jai pavyko gauti specialias formeles. Šios moteriai keliavo apie 5 tūkst. kilometrų net iš Uralo.
„Pažiūrėjome internete ir pamatėme, kad tų formelių nėra Europoje, tik Sibire, Kaziuliuose – ten tos moterys jau seniai juos kepa. Daro ir apvalius meduolius, ir širdeles, ir muzikos instrumentus, ir komodas išraito – viską. Aš, aišku, pradėjau ne nuo pianinų, o nuo kiaušinių. O pirmiausia man reikėjo užsakyti tas formeles, kas buvo ne taip lengva. Vyras ten susirado pažįstamą, ir viena moteris mums į traukinį įdėjo tas formeles, na ir galop jas gavau“, – kalbėjo ji.
Ilgut ilgutėlis procesas
Moteris sako, kad šiuose meduoliukuose yra labai daug rankų darbo – tai ne tik tešlos sudėjimas į formą. Procesas daug komplikuotesnis ir užtrunka dienų dienas.
„Glajus yra padaromas iš baltymo ir cukraus pudros. Jį reikia pasidaryti tokį, kad nebėgtų ir iškart nedžiūtų. Jeigu jau užsimaišai tą glajų, iki keturių ryto sėdi ir darai, nes kitą dieną jis jau bus netinkamas, akmeninis. Glajų tepu specialiu milimetriniu antgaliu, ir tada jau dekoruoju.
Šie meduoliniai kiaušiniai daromi etapais. Vieną dieną užsiminkai tešlą – Kaziulių moterys laiko tešlą net pusę metų, bet šiaip nors per naktį reiktų palikti reikia. Aš buvau be galo nustebusi, kai sužinojau, kad ten, kai kepėjui gimsta dukra, jis užmaišo tešlą, o per dukters vestuves iš tos tešlos kepa meduolius“, – įspūdžiais dalinosi Rasa.
Du meduoliai per savaitgalį
Kepėja pasakoja tolesnį kepimo procesą – sudėtinga yra suderinti kiaušinio puseles, nes jeigu vieną puselę padarai kiek storesnę už kitą, jos jau nebesutampa. Tada reikia atrinkti tas, kurios sutaptų.
„Taip vieną dieną daraisi sausainius, kitą dieną – glajų, paskui ieškaisi raštų, atsidarai mezgimo puslapius. Tuomet per savaitgalį, šeimai beveik nieko nedarant, tik dešrelių išverdant, gali kokius tris meduolius nupiešti. Ir čia bus tik dvi puselės, ir tų puselių turi sutapti dar raštai. O kai jau padarau visus, tada juos jungiu“, – kalbėjo Rasa.
Verslo nedaro
Moteris sako, kad tų meduolinių kiaušinių ji nepardavinėjo, o išdalino dovanų jai artimiems žmonėms, gydytojams, mokytojams, geriausioms draugėms, giminėms.
„Nors aš ir turiu savo puslapį „Facebooke“ – Rasos meduoliai – tačiau jis buvo sukurtas ne meduolių pardavimams, o tam, kad žmonės, kurie buvo susidomėję, pasižiūrėtų. Visos nori pamatyti tuos meduolius, o siuntinėti atskirai kiekvienai moteriškei nuotraukas ilgai užtruktų. Taip ir atsirado tas puslapis“, – pasakojo Rasa.
Tad moteris, pagal specialybę biologė, meduolius kepa tik laisvalaikiu – jai tai malonus užsiėmimas, kuriuo gali nudžiuginti artimuosius bei sau brangius žmones.
