tv3.lt portalo skaitytoja Indrė dalinasi išgyvenimais, su kuo kasdien priverčia susidurti hemorojus bei skatina kitus nebijoti apie tai kalbėti ir ieškoti gydymosi būdų.
„Daugelis įsitikinę, kad hemorojus atsiranda tik vyresniame amžiuje, kiti tyli ir net bijo apie tai užsiminti. Deja, situacija tokia, kad šiandien tai yra jaunų, sėdimą darbą dirbančių ir mažai judančių žmonių liga, kuri tikriausiai kankiną nemažą dalį žmonių, tik visi bijo apie tai kalbėti.
Deja, šis nemalonumas aplankė ir mane, gana jauname amžiuje ir niekaip nepaleidžia. Nors galima išgirsti, kad tai nepavojinga liga, tai, ką tenka iškęsti – siaubinga.
Būsena beveik visada košmariška, ašaros ir skausmas mane lydi kiekvieną dieną, ėjimas į tualetą taip pat baigiasi verksmais. Tai trukdo ne tik džiugtis gyvenimu, bet net ir produktyviai dirbti, bendrauti su kolegomis, o ką jau kalbėti apie laisvalaikį su draugais ar romantišką pasisėdėjimą su vaikinu restorane.
Pradžioje gydymuisi bandžiau žvakutes, tai labai skausminga, vėliau įvairius tepalus, tačiau niekas nepadėjo. Taip pat patariama prisižiūrėti mitybą bei sportuoti, tad pradėjau valgyti sveikuoliškus pusryčius, kukurūzinius dribsius, brokolius, kivius, slyvas – viską, kas rekomenduojama, taip pat stengiausi daugiau judėti. Rezultatai – jokie, vis dar verkiu eidama į tualetą.
Tikriausiai kaip ir daugelis, vis atidėlioju vizitą pas gydytoją, nes negaliu apsakyti, kokią jaučiu gėdą. Suprantu, kad tai medikų kasdienybė, bet neįsivaizduoju, kaip pačiai reikėtų perlipti per save. Kai situacija visiškai pablogėja, atrodo, jau tikrai prisiversiu apsilankyti, tačiau pakanka tik minties apie gydytojo kabinetą bei mano problemą, ir ryžtas pradingsta“, – savo išgyvenimais dalinasi skaitytoja.
Hemorojus ar vėžys?
Pirmieji hemorojuos simptomai, kaip skausmas ir kraujas tuštinantis, deginimas, niežėjimas, dažniausiai gali sukelti nemenką išgąstį, tačiau ligai užklupus pirmiausia reikia žinoti, jog tai nėra piktybinis susirgimas. Vis dėlto, pajutus šiuos negalavimus ir vengiant vizito pas gydytoją, hemorojaus liga progresuoja, o kartais šie simptomai gali reikšti ir vėžio susirgimus.
„Hemorojų dažniausiai lemia įgimti dalykai, juo sergama šeimomis ir paprastai tariant tai yra tiesiojoje žarnoje esančių kraujagyslių liga. Taip pat šios ligos paūmėjimą išprovokuoja ir sėdimas darbas, menkas fizinis aktyvumas, kada sutrikdoma kraujotaka dubens srityje.
Kita vertus, po stipraus fizinio krūvio, pavyzdžiui, sunkių svorių kilnojimo sporto salėje, taip pat galimas hemorojaus paūmėjimas, todėl aktyvią gyvenseną reikia suprasti teisingai – tai reguliarus fizinis krūvis nepersitempiant“, – sako proktologas Paulius Žeromskas.
Gydytojas teigia, kad hemorojumi dažniausiai sergama darbingame amžiuje, taip pat kartais ši liga užklumpa ir paauglius.
„Didžiausia problema, kad žmonės hemorojų gydosi pasitardami su vaistininku, o užsiimti savigyda pateisinant save tuo, kad sunku ar nemalonu apsilankyti pas gydytoją, griežtai negalima. Tokiais atvejais yra tikimybė nepastebėti kitų sunkių ligų ir vengimas konsultuotis su medikais, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems virš 50 metų, gali vėliau turėti skaudžias pasekmes“, – kalba Paulius Žeromskas.
Nors hemorojus gerybinė liga ir į vėžį neperauga, proktologas teigia, kad šių dviejų ligų simptomai žmogui gali pasirodyti labai panašus: tai skausmas ir kraujavimas tuštinantis.
„Taip pat dažnai žmonės tuštinimosi sutrikimus ir vidurių užkietėjimą priskiria hemorojaus simptomams, tačiau nieko panašaus. Kai kuriais atvejais vidurių užkietėjimas gali išprovokuoti hemorojų, tačiau tai tikrai nebus šios ligos simptomas, tai visgi gali būti storosios žarnos vėžio simptomas“, – aiškina gydytojas.
Norintiems palengvinti hemorojaus keliamus negalavimus, proktologas pataria, jog geriausia išeitis yra nuolatinė fizinė veikla, sveikas mitybos racionas, kurio didžiąją dalį sudaro daržovės ir vaisiai bei reguliari higiena.
