Šiuo metu vaikučius auginanti moteris stengiasi po truputį grįžti į darbų ritmą po motinystės atostogų, todėl laiko kepiniams lieka vis mažiau. Vis dėlto gydytoja rezidentė neslepia, kad dar pirmaisiais studijų metais užsižiebusi aistra konditerijai neblėsta iki šiol.
Šiuo metu E. Bukauskienė augina du vaikučius – trejų metų Uršulę ir beveik vienerių Jurgį. Moteris pasakoja, kad nors pirmuosius savo tortus pradėjo kepti dar studijuodama mediciną, visa galva į šią sritį pasinėrė būtent motinystės atostogų metu.
„Kol buvau rezidentūroje, tai kepdavau mažai ir darydavau tik mažus eksperimentus, nes nelabai atrasdavau tam laiko. Labiausiai į tai pasinėriau išėjusi vaikų auginimo atostogų. Nors nežinau, ar tai galima pavadinti atostogomis, čia yra pasišaipymas iš atostogų, – juokiasi gydytoja rezidentė. – Tačiau tuomet ir sugalvojau įvairių tortų receptų bei skonių.“
Meilę konditerijai paveldėjo iš šeimos
E. Bukauskienė pasakoja tortus ir pyragus labai mėgstanti nuo vaikystės, mat be jų buvo neįsivaizduojama nė viena šeimos šventė. Gardžiausiais kepiniais šventinį stalą nukraudavo jos mama iš kurios, pasak moters, ji ir išmoko pirmųjų konditerijos gudrybių.
„Aš augau didelėje šeimoje tarp daug vaikų ir per kiekvieną šventę mano mama kepdavo visokius tortus. Aš visą vaikystę iš jos mokiausi, kaip tą daryti, o be to, mano promočiutė, iš mamos pusės, buvo kaimo pribuvėja ir taip pat kepė labai skanius tortus. Tai tikriausiai visa tai užrašyta mano genuose“, – šypsosi pašnekovė.
E. Bukauskienė tortus pradėjo kepti dar studijuodama mediciną, o rezidentūros metais dirbo ir padėjėja vienoje kepyklėlėje. Moteris neslepia, kad pradėjus kepti tortus teko susitaikyti su daugybe nesėkmingų bandymų. Prisiminusi pirmąjį savo tortą, E. Bukauskienė šypteli, kad jis nė akies krašteliu neprimena tokių kepinių, kokius ji gamina dabar.
„Čia kitaip ir nebūna, jeigu iš pirmo karto viskas pasisektų, tai būtų labai keista. Buvo ir įvairiausių gumulų, ir neiškepusių tortų, ir tokių, kuriuos paragavus pagalvoji „kas čia įvyko“?, – juokiasi ji. – Viskas prasidėjo praktiškai nuo nulio. Pirmą tortą kepiau seneliui gimtadienio proga.
Sunkiausia buvo perprasti proporcijas, iškepti biskvitą ir pagaminti skanų kremą – ne tokį tekantį, bet standų. Tačiau kai pradedi domėtis, eksperimentuoti, kažkaip pavyksta ir atsiranda sportinis azartas „o ką dar galiu?“
Aplinkiniai negaili pagyrų
Moteris pasakoja ilgainiui pastebėjusi, kad patys skaniausi tortai jai pavykdavo tuomet, kai juos gamindavo eksperimentuodama, o ne pagal pateiktą receptą.
„Pirmiausiai viską bandžiau daryti pagal receptus ir man vis kas nors nepavykdavo…Kai paleidau mintį, kad viską reikia daryti pagal receptus ir ėmiau pati galvoti, kokie skoniai tinka, kaip išgauti tą tekstūrą, tada viskas išėjo labai gerai“, – sako E. Bukauskienė.
Tačiau nors ir kaip jai patikdavo sukiotis virtuvėje, prasidėjus rezidentūrai, darbas užėmė labai daug laiko, todėl tortus moteriai teko pamiršti. Tačiau neilgam. Kaip sako pati E. Bukauskienė, didžiausias jos kulinarinis pikas prasidėjo gimus vaikams ir jai išėjus motinystės atostogų.
Tuomet visa galva pasinėrusi į konditeriją, moteris ėmė stebinti dar įspūdingesniais kepiniais, o artimieji bei pažįstami jai negailėjo komplimentų bei sakydavo, kad jos tortai – vieni skaniausių, kokius jie kada nors yra valgę:
„Būnant namuose su vaikais, norėjosi kokios nors veiklos, tuomet prasidėjo mano visi gėlėti tortai. Juos gaminant gyvos gėlės apdorojamos taip, kad nesiliestų su maistu ir būtų visiškai saugu. Po truputį tobulėjau ir draugai bei pažįstami pradėjo sakyti, kad tai yra skaniausi tortai, kokius jie yra valgę.
Ir man tai visą laiką tai atrodė kaip nesąmonė. Galvodavau, kaip aš galiu kepti tokius skanius tortus, kad jie žmonėms atrodytų skaniausi? Net nesu kažkokia konditerė, galvodavau, kad mane čia tik nori pagirti.
Tačiau kuo toliau, tuo daugiau žmonių, tarp kurių buvo ir mano kolegos bei įvairūs šefai, ragavo tuos tortus ir sakė, kad jie tikrai skanūs. Tada pradėjau labiau savimi pasitikėti, taip pat mane į savo laidą pasikvietė Beata Nicholson.“
Gamina pagal savo receptus
Moteris džiaugiasi, kad jos aistrą konditerijai visą laiką labai palaikė jos artimieji, kurie ir buvo pirmieji jos kepinių ragautojai, o svarbiausias įvertinimas, pasak E. Bukauskienės, jai visada buvo mamos komplimentai.
„Šeima visą laiką labai palaikė, nes, žinoma, smagu, kai kas nors šeimoje kepa ir nereikia niekam kitam rūpintis dėl tortų per gimtadienius, – šypsosi moteris. – Iš tiesų, tai mane labai palaikė mama, kuri turi tikrai gerą skonio suvokimą, todėl man visada buvo labai svarbi jos nuomonė. Jeigu ji sako, kad labai skanu, tai vadinasi tikrai yra labai gerai.“
E. Bukauskienė sako jau seniai nebegaminanti pagal kitų receptus, nes pati eksperimentuodama yra jau išbandžiusi ne vieną skonių derinį ir atsirinkusi labiausiai pavykusius bandymus.
„Galiausiai pati sugalvojau nemažai autentiškų receptų. Kadangi lankiau dailės mokyklą, visada piešdavau tortų eskizus: kaip turėtų atrodyti torto vidus, įdaras. Daug eksperimentuodavau ir taip atsirado mano tokie „vardiniai“ tortai“, – pasakoja pašnekovė.
Daugiausiai pagyrų sulaukiantis tortas
Moteris teigia daug pagyrų sulaukianti dėl deginto sviesto ir cinamono bei jogurtinio torto, kurio skonis, pasak E. Bukauskienės, nukelia į vaikystę:
„Tai labai paprastas, gaivus, jogurtinis tortas, kurį padaryti labai nesudėtinga, bet jis primena vaiko gimtadienį su klasikiniu, minkštu, šlapiu, gaiviu tortu. Tai tortas, kuris nukelia į vaikystę, gimtadienius.“
Vis dėlto, pasak E. Bukauskienės, labiausiai žmonės mėgsta jos šokoladinį tortą su namine sūdyta karamele, kuris taip pat yra ir jos pačios vienas mėgstamiausių.
„Vienas mėgstamiausių, kurio visi labai prašydavo, tai šokoladinis su namine sūdyta karamele. Aš labai nemėgstu papildomai dėti cukraus į kremus, tai visą saldumą stengiuosi išgauti iš to paties šokolado, todėl tas tortas visada išeina toks sunkesnis.
Kadangi kepdavau pažįstamiems, tai dažnai paeksperimentuodavau, įdėdavau kokio kajeno pipiro į šokoladą. Kai manęs prašė apibūdinti, koks yra mano šokoladinis tortas, sakydavau, kad toks labai prabangus ir kokybiškas šokoladinis sūrelis“, – šypsosi gydytoja rezidentė ir priduria, kad jai pačiai labiausiai patinka jos kepami keksiukai:
„Man pačiai skaniausia valgyti keksiukus, nes juos gamindamas gali prigalvoti daug įvairiausių receptų ir daug ką keisti – įdarus, skonį, dekoracijas. Valgydamas keksiukus, vienu kąsniu gali gauti labai daug skonių.“
Dirbant nebelieka laiko tortų gamybai
E. Bukauskienė pabrėžia, kad tortus ir įvairius kepinius ji gamina tik šeimos švenčių proga ir draugams bei pažįstamiems ir iš šios veiklos uždirbti niekada neplanavo, mat tai jai yra mėgstama veikla ir būdas atsipalaiduoti.
„Tai yra tam tikra meditacija, ypač visos tos gėlės, dekoravimai. Ir tai būdavo iššūkio sau kėlimas, nes prisigalvodavau visokiausių idėjų ir bandydavau įgyvendinti“, – sako ji.
Vis dėlto moteris pripažįsta, kad šiuo metu tortų gamybą tenka pamiršti, nes ji po motinystės atostogų vėl po truputį grįžta į darbą ir visą savo laiką skiria mylimam darbui bei vaikams, todėl sukiojimuisi virtuvėje laiko beveik nelieka.
„Vienu metu gana intensyviai kepiau, nes visi aplinkiniai matė, kad aš galiu ir moku, tai sulaukdavau įvairių prašymų ką nors pagaminti. Tačiau kadangi po truputį grįžtu į darbą, tai šį hobį po truputį baiginėju.
Dabar dirbu ne pilnu etatu, o tiek , kiek mano specialybė reikalauja, kad rankos išliktų „šiltos“ ir atsimintų kaip ką daryti. Tačiau man labai patinka mano darbas, jaučiu, kad esu savo vietoje, tikrai noriu grįžti ten. Dažniausiai šiuo metu dirbu savaitgaliais, kai vyras gali pabūti su vaikais“, – pasakoja E. Bukauskienė.
Tačiau jau daugiau kaip šešerius metus tortus kepanti moteris sako šio hobio stengsianti visiškai neapleisti ir dar nustebinsianti savo artimuosius burnoje tirpstančiais skanėstais:
„Manau, kad dar tikrai gaminsiu. Tačiau aš truputį sustojau šioje veikloje ir todėl, kad esu perfekcionistė ir kai neriu į ką nors, tai galiu pasinerti iki perdegimo.
Manau, kad man panašiai įvyko su tortais ir man šiuo metu yra tortų „pagirios“, – nestokoja humoro E. Bukauskienė. – Tačiau manau, kad aš juos ir vėliau kepsiu, bet truputėlį pamažinsiu apsukas.“
Šokoladinio torto su sūdyta karamele receptas
E. Bukauskienė mielai sutiko su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais pasidalinti ir vieno mėgstamiausių jos tortų – šokoladinio su namine sūdyta karamele – receptu.
„Šis tortas yra mano šeimos ir draugų vienas iš mėgstamiausių. Jis yra sunkus, sodrus, ne per saldus, kaip aš sakau, tarsi labai labai kokybiškas šokoladinis sūrelis. Skanaus!“, – sako ji.
Biskvitams reikės: 6 kiaušiniai; 200 g cukraus; 150 g miltų; 50 g kakavos; gabalėlio sviesto formų kraštų aptepimui ir kepimo popieriaus.
Karamelei: 200 g cukraus; 60 g sviesto; 100 g grietinėlės; 3–4 gramai druskos.
Torto kremui: 200 g grietinėlės; 100 g pieniško šokolado; 200 g juodo šokolado; 300 g sūrio kremo.
Kremas tortui aptepti: 300 g sūrio kremo; 100 g sviesto; 40 g kakavos; 80–100 g cukraus pudros.
Biskvitams iki putų išplakame kiaušinius ir cukrų ir lėtai, ne per daug maišant, su mentele įmaišome miltų ir kakavos mišinį. Masę dedame į dvi 20–22 cm kepimo formas, kurios išklotos kepimo popieriumi, o šonai patepti sviestu. Kepame 20 minučių 160 laipsnių temperatūroje, kol įsmeigtas pagaliukas ištraukus lieka švarus. Leidžiame biskvitams atvėsti.
Karamelei pagaminti reikės storadugnio puodo arba keptuvės. Cukrų išlydome iki rudumo (ne iki tamsiai rudo, o iki tokio tamsesnio medaus rudumo), nuėmę nuo ugnies dedame sviestą, gerai išmaišome ir tuomet lėtai pilame grietinėlę ir vėl maišome iki kol pasidarys vientisa masė be gumuliukų. Įdedame drusko, galima vanilės. Uždengus maistine plėvele, arba supylus į stiklainiuką, paliekame atvėsti.
Torto kremui pašildome grietinėlę ir joje išlydome šokoladą. Ant silpnos ugnies, kad neprisviltų. Kai gauname vientisą, gražų ganašą, galima vėl gi įberti druskos ir kai ganašas jau bus kambario temperatūros, įmaišome sūrio kremą (kambario temperatūros).
Tortui aptepti sumaišome kambario temperatūros sviestą, sūrio kremą, cukraus pudrą ir kakavą (čia jau pagal skonį, gal Jums norėsis saldžiau ar atvirškčiai – mažiau saldžiai).
Atvėsusius biskvitus perpjauname per pusę, kad gautumėme keturis. Pasiruošiame juodos kavos (jau būtų gerai, kad ji būtų atvėsusi) sulaistyti biskvitams. Dedame biskvita ant padėkliuko į torto formavimo žiedą, sulaistome kava, dedame šokolado ganašo kremą ir ant viršaus gausiai pilame karamelės. Tuomet vėl dedame biskvitą ir t. t.
Tortui reikia subręsti, tad jį iki aptepimo kremu reikėtų laikyti šaldytuve, na, bent 4–6 valandas, bet geriausia – 12 valandų. Išėmus tortą iš žiedo, su mentele tepame tortui aptepti skirtą kremą. Išlyginame ir papuošiame, kaip patinka.
Tortas skaniausias 2–3 dieną. Galima daryti įvairių variacijų – į ganašo kremą įdėti kajeno pipirų ar cinamono, pridėti „traškiaus“, pasidaryti griliažą, ar tiesiog kepintų riešutų įmaišyti, na čia jau tik Jūsų fantazijos reikalas.
