„Džiaugiamės, kad Džamala paskutinę akimirką pakeisti planus, sutiko atvykti ir kartu paminėti skaudžią šaliai dieną. Jos daina – šių metų Eurovizijos laimėtoja supažindino 42 konkurse dalyvavusių šalių žmones su Stalino represijomis. Visas demokratinis pasaulis su Lietuva mini Gedulo ir vilties dieną.
Stalino nusikaltimai yra siaubingi nusikaltimai žmonijai. Jaunoji europiečių karta turi būti paskiepyta tam, kad atpažintų bet kokio totalitarinio režimo požymius“, – teigia Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti pirmininkas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Emanuelis Zingeris.
Pasak jo, Rusijos tik ką įvykdyta Krymo aneksija, deja, yra ankstesnės Sovietų Sąjungos ekspansionistinės politikos kartojimas 21-ame amžiuje. Kaip teigia E. Zingeris, – „Siekdami paminėti Stalino nusikaltimų prieš Lietuvos žmones 75-erių metų sukaktį, mes sujungiame tarptautines geros valios žmonių pastangas, nukreiptas į šio režimo ženklų atpažinimą ir Pasipriešinimą. Tam ir yra skirtas garbus susirinkimas Katedros aikštėje „Už mūsų ir jūsų laisvę“, kartojantis 19-ojo šimtmečio sukilėlių prieš carinio režimo okupaciją ir priespaudą demokratų šūkį.“
„Mano dainos, kuri laimėjo Euroviziją, pavadinimas yra „1944-ieji“. Parašiau ją pernai, bet jos šaknys yra mano vaikystėje – tai mano prosenelės Nazyl-kchan pasakojimas apie mūsų šeimos ir Krymo totorių tremties tragediją 1944 m. Turiu omenyje sovietinio režimo įvykdytą totorių trėmimą. Šio trėmimo metu žuvo mano prosenelės dukrelė. Bet ši daina liečia visus žmones, kurių ar kurių tautų praeityje vyko tokios baisios nelaimės, kaip represijos, trėmimai ar genocidas.
Deja, žmonės neišmoko gyventi tolerantiškai ir taikiai. Siekiu, kad ši žinutė pasiektų kuo daugiau žmonių mūsų šalyje ir už jos ribų, todėl labai džiaugiuosi, kad pavyko atvykti į Vilnių tokią svarbią dieną”, – pasakoja Džamala, atvykusi Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Emanuelio Zingerio bei Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos ir jos vadovo Ado Jakubausko kvietimu.
„Už mūsų ir jūsų laisvę“, prisimenant 1991 m. Belovežo susitarimo, kurį pasirašius pirmiesiems Ukrainos ir Baltarusijos vadovams bei Rusijos prezidentui Borisui Jelcinui, buvo konstatuotas TSRS suirimas, žodį tars pirmasis Ukrainos prezidentas Leonidas Kravčiukas bei pirmasis nepriklausomos Baltarusijos vadovas Stanislavas Šuškevičius.
Atlikėjai sutikus prisijungti prie Lietuvos žmonėms tokios svarbios dienos, „Už mūsų ir jūsų laisvę“ Katedros aikštėje koncertuos ir Ieva Narkutė, Ukrainos žinoma artistė bei politikė Oksana Belozir, vienas populiariausių Baltarusijos atlikėjų Liavonas Volskis.
Birželio 14-oji Lietuvoje minima kaip Gedulo ir vilties diena. 1941 m. birželio 14 d. Sovietų Sąjunga pradėjo masinius gyventojų trėmimus į Sibirą. 1941 metų birželio 14 dieną trečią valandą nakties Maskvos įsakymu Baltijos šalyse – Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje – vienu metu prasidėjo pirmasis masinis okupuotų šalių piliečių naikinimas. Daugiau kaip 70 procentų tremtinių sudarė moterys ir vaikai. Iš viso išvežta iš Lietuvos apie 18 500 žmonių, kurių didžioji dalis vežti į tremtį, kiti – į GULAG'o stovyklas. Šią dieną Lietuvoje minimi tremtyje žuvę Lietuvos žmonės.
Komisijos duomenimis, tarp šalies tremtinių, kurių likimas nustatytas, buvo 11 991 lietuvis. 2045 žydai, 1576 lenkai ir kitų tautybių žmonės. Tarp tremtinių buvo 5060 vaikų iki 16 metų amžiaus (41 proc. visų išvežtų į tremties vietas). Iš viso 1941–1952 m. iš Lietuvos buvo ištremta apie 135 500 žmonių. 1945-1952 m. į tremtį išvežta daugiau kaip 32 tūkst. vaikų. Apie 33,5 proc. ištremtųjų grįžo į Lietuvą, apie 26,5 proc. – žuvo tremties ir kalinimo vietose. Nežinomas beveik 40 proc. Lietuvos tremtinių likimas.
Apie Tarptautinę komisiją nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti:
Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti sudaryta 1998 m.
Jos tikslai yra:
• tautų santarvę grįsti istorinės tiesos ieškojimu ir nustatymu;
• užpildyti šiuolaikinės Lietuvos istorijos spragas, atliekant mokslinius tyrimus, analizuojant visą dokumentinę medžiagą, išlikusią Lietuvoje ar randamą užsienio valstybėse;
• supažindinti Lietuvą su Vakaruose per pastaruosius penkiasdešimt metų atliktais istoriniais ir sociologiniais tyrinėjimais ir taip iš esmės panaikinti sovietiniam laikotarpiui būdingą izoliaciją ir atsiribojimą nuo istorinės informacijos;
• suderinti Lietuvos ir užsienio valstybių požiūrius į okupacinį Lietuvos istorinį tarpsnį;
• šviesti visuomenę - viešinti ir platinti sukauptą informaciją, informuoti šalies gyventojus, ypač jaunimą, apie nacių ir sovietų okupacijų nusikaltimus.
