Nepaisant pastaruoju metu matomų didesnių politikų ir atsakingų pareigūnų pastangų diegti naujoves Vilniaus viešojo transporto sistemoje, „EKO redakcijos“ rugsėjo – spalio mėnesiais atlikti stebėjimai liudija, jog beveik 79 proc. autobusų ir troleibusų nesilaiko numatytų eismo grafikų. Tai gali versti žmones rinktis kitas, mažiau ekologiškas transporto priemones – autobusiukus ar nuosavus automobilius.
„Mūsų stebėtose bene labiausiai „apkrautose“ stotelėse darbo dienomis ne pagal grafiką važiavo 81 proc. viešojo transporto priemonių, o savaitgaliais, kai gatvės ištuštėja ir sunku būtų teisintis spūstimis – net 75 proc. Nesuprantama, kam reikia autobusų ir troleibusų atvykimo tvarkaraščių, jei jų beveik niekas nesilaiko?“, – retoriškai klausė projekto „EKO redakcija“ vadovas Martynas Norbutas.
Pasak jo, didžiausia problema ta, kad transporto priemonės išvyksta iš stotelių anksčiau nei nurodyta grafike. Tai reiškia, kad žmonės lieka apgauti. Jie priversti laukti, kol pasirodys kitas autobusas ar troleibusas.
„Ši problema ypač aktuali tiems, kurių viešojo transporto priemonės kursuoja retai. Stebėjimų metu atskleista, kad net 37 proc. tris ar mažiau kartų per valandą kursuojančių transporto priemonių iš stotelių išvyksta anksčiau nei turėtų. Tai reiškia, kad daugiau nei į trečdalį autobusų ir troleibusų keleiviai galėjo pavėluoti dėl sistemos netobulumų“, – sako M. Norbutas.
„EKO redakcija“ vadovo nuomone, priežasčių, kodėl visuomeninio transporto priemonių vairuotojai nesilaiko grafikų, būtų galima nurodyti labai daug, tačiau svarbi požiūrio problema. „Manau, niekas nereikalauja visuomet atvykti laiku, vėlavimas yra pateisinamas. Tačiau jokiu būdu ne skubėjimas. Troleibusas ar autobusas gali palaukti stotelėje numatyto grafike išvykimo laiko ir tik tada pajudėti, – tvirtina Martynas Norbutas. – Ieškoti gerų pavyzdžių tikrai nereikia toli: vienas iš jų – Berlyno sistema. Čia svarbiausia požiūris – ar stengiamasi dėl keleivių, ar tiesiog dirbamas darbas, nes dirbti reikia“.
Anot stebėjimų organizatorių, sumaištis visuomeninio transporto sistemoje daro meškos paslaugą: žmonės ima ieškoti alternatyvų – maršrutinių autobusiukų ar nuosavų automobilių, kurie padėtų išvengti vėlavimo. „Mes vis labiau teršiame Vilniaus miestą. Kodėl? Todėl, kad visuomeninio transporto sistemoje apstu trūkumų. Ir tai ne tik grafikai, bet ir stotelių pranešinėjimas, naujų maršrutų įvedimas, tinkamų transporto priemonių parinkimas atsižvelgiant į keleivių srautus ir kt.“, – įsitikinęs M. Norbutas.
Artimiausiu metu „EKO redakcija“ ketina kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės merą ir Vilniaus autobusų ir troleibusų parkų vadovus siūlydama galimus visuomeninio transporto sistemos problemų sprendimo būdus.
„EKO redakcija“ yra Europos regioninio plėtros fondo bei Socialinių investicijų valdymo centro lėšomis finansuojamas projektas. Jį vykdant žiniasklaidoje jau paskelbta beveik trys šimtai aplinkosaugos temas populiarinančių straipsnių, iš užsienio kalbų išversta pusantro šimto pranešimų.
