Neseniai paskelbta, kad bus atsisakyta keleivių laipinimo vien per priekines duris, nors ligi šiol visur skelbta, kad naujovė pasiteisino, žmonės priprato. Dabar Vilniaus meras Artūras Zuokas teigia atvirkščiai, bet tikslių skaičių, kiek kainavo šis eksperimentas, neturi nei kritikai, nei šalininkai.
Naudinga ar žalinga?
Prieš metus įvedant lipimo tik per priekines duris tvarką aiškinta, kad taip bus išgaudyti „zuikiai“, reikės mažiau kontrolierių ir šiaip bus daugiau tvarkos. Rodyta pirštu į kitus Europos miestus ir aiškinta, kokia ši tvarka bus visiems naudinga. Daug keleivių bambėjo, kad nelabai patogu grūstis per vieninteles duris liūties metu, o ir sostinės autobusų bei troleibusų vairuotojų pomėgis atidaryti duris tiesiai priešais pusnį nepridėjo populiarumo naujajai tvarkai. Visgi – ekonominė nauda buvo svarus argumentas, tačiau ar ji iš tiesų buvo – pusiau paslaptis.
UAB „Vilniaus troleibusai“ generalinis direktorius Vidmantas Romualdas Striška šiandien teigia, kad apčiuopiamos ekonominės naudos lyg ir nebuvo. „Praėjo tik metai laiko nuo naujos tvarkos įvedimo. Labai apčiuopiamų finansinių pokyčių neįvyko, reikėtų daugiau laiko ir gilesnės analizės. Vienas iš didesnių pliusų, panaikinus įlipimo per priekines duris tvarką, padidės troleibusų vidutinis judėjimo greitis“, - aiškina jis.
Lieka neaišku, kam tuomet reikėjo tą greitį lėtinti ir ar išvis gerai dažnai keisti tvarkas? V.R. Striška sutinka, kad per metus žmonės galėjo ir priprasti lipti per priekines, o išlipti pro kitas duris, o dėl tvarkų kaitaliojimo nurodo, kad tai ne jo reikalas. „Už keleivių pervežimą, jų srautus atsakinga savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“. Mes atsakome už troleibusų išleidimą į liniją bei savalaikį jų judėjimą nustatytu maršrutu“, - aiškina direktorius.
Žino, bet nesako
Bendrovės „Susisiekimo paslaugos“ direktorius Gintautas Bliuvas atostogauja, o jį pavaduojanti Daiva Urniežiūtė portalui „Balsas.lt“ teigia, kad informacijos apie tai, kiek kainavo eksperimentas, kiek buvo atleista kontrolierių ir, ar vėl reikės jų priimti, įmonė dar neteikia. „Šios informacijos kol kas spaudai dar neteikiame. Kadangi tvarka (atšaukianti lipimą tik per priekines duris, - „Balsas.lt“) įsigalios tik nuo rugpjūčio 1 dienos, tai mes dar turime šiek tiek laiko“- keletą kartų pakartojo ji, patikindama, kad vėliau duomenys apie eksperimento finansines pasekmes bus pateikti.
Ligi šiol nepateikiami ir duomenys apie tai, kiek iš viso kainavo ir tebekainuoja kartas nuo karto tai pasirodančios, tai dingstančios švieslentės, turinčios rodyti transporto atvykimo laiką, kurios puikiausiai veikia Kaune.
Politikų neįgalumas
Ne ką daugiau apie nesibaigiančių eksperimentų kaštus gali pasakyti ir miesto tarybos nariai. Pats Vilniaus meras Artūras Zuokas dar rinkimų kampanijos metu sugebėjo viešai apsijuokti patvirtindamas, kad tikrai žino 22 sostinės troleibusų maršruto keleivių bėdas, nors tokio maršruto niekada net nėra buvę.
Opozicinės Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų lyderis Raimundas Alekna, anksčiau buvęs sostinės meru, savo įpėdinį A. Zuoką kritikuoja emocionaliai ir kaltina populizmu, tačiau skaičiais, kuriais galėtų argumentuoti pasipiktinimą, ligi šiol, panašu, nėra domėjęsis.
„Šis mero sprendimas yra populistinis ir nesuprantamas. Kai jau praėjo beveik metai ir žmonės priprato prie tvarkos, kažkodėl prireikė ją keisti“, - stebisi R. Alekna. Į klausimą, kiek gali kainuoti komposterių kaitaliojimas, jis prisipažino nenutuokiąs net apytikriai. Įdomu tai, kad buvęs meras net nežinojo (bent jau taip teigė), kad „Susisiekimo paslaugų“ vadovas G. Bliuvas buvo jo skandalingojo pirmtako Viliaus Navicko paskirtas laikinai einančiu pareigas, idant nereiktų vargti ir rengti konkursų.
Menas kalbėti ne į temą
Kol politikai teigia besirūpinantys maršrutais, kurių nėra ir nesugeba ar nenori suskaičiuoti savo eksperimentų kainos, valdininkai „muša kvailį“. Pateikiame mokėjimo kalbėti nieko nepasakant arba atsakyti ne į tai, ko klausiama, pavyzdį. „Balsas.lt“ primena, kad vienkartinius bilietus prieš keletą metų imta žymėti nebe vien sovietinio pavyzdžio, bet ir naujesniais komposteriais, rodančiais pažymėjimo laiką. Dalis jų po truputį gedo, o pradėjus „priekinių durų“ eksperimentą, jų atsisakyta visai.
„Įvedus lipimą tik per priekines duris buvo atsisakyta naujesnio tipo komposterių, priekyje pakabinant seną sovietinį. Kiek tai kainavo ir kiek kainuos tvarkos pakeitimas dabar? Kiek kainuos naujos informacinės lentelės apie įlipimą ir išlipimą?“, - paklausėme UAB „Vilniaus troleibusai“ vadovo.
Atsakymas, kurį gavome raštu, skambėjo šitaip: „Kol galioja abi bilietų rūšys – paprastas ir elektroninis – tol buvo ir bus reikalingi abiejų rūšių komposteriai, tiek popieriniam bilietui, tiek elektroniniam“. Ta proga, dera priminti, kad ir elektroninis bilietas veikia ne pilnai – internetu jo pasipildyti vis dar negalima. Eksperimentai tęsiasi, o rezultatai kada nors bus susumuoti.
