Savivaldybės tarybos narys Vidas Urbonavičius teigia, kad bendrovė investicijos tarybai nepateikė, o „Vilniaus energija“ aiškina, kad investicija derinimui buvo pateikta, tačiau taryba ją atmetė.
„Vilniaus energija“ 2009 metais už maždaug 32 mln. litų antrojoje termofikacijos elektrinėje įrengė biokuro katilo ekonomaizerį, kuris, kaip nurodo komisija, 6,8 proc. sumažino kuro sąnaudas. Tačiau komisija įrenginio neįtraukė į šilumos kainos formulę, todėl kuro sąnaudos buvo skaičiuojamos taip, lyg efektyvesnis įrenginys neegzistuotų.
Komisijos pirmininko pavaduotojas Darius Biekša teigia, kad spalio mėnesį dėl iš ekonomaizerio gaunamos naudos šilumos kainą komisija vienašališkai sumažino 0,5 cento už kilovatvalandę. Komisija kartu aiškinasi, kiek įmonė per 5 metus gavo papildomų lėšų.
„Šiuo metu įmonė nuo tos investicijos negauna nei turto amortizacijos, nei pelnas skaičiuojamas. Visa nauda perkelta vartotojams. Tam, kad išsiaiškintume, kiek pinigų gauta, mes darome tyrimą lokalizuotą būtent ekonomaizerio klausimu. Čia problema 2009-2010 metų, kai investicija buvo pateikta derinti, bet nebuvo suderinta ir pagal viską įmonė neturėjo to padaryti (investicijos - BNS), bet įmonė atliko ir naudojosi ta įranga“, - BNS tikino D.Biekša.
Pasak jo, tyrimo rezultatai paaiškės vasarį - tuomet bus nuspręsta, ką daryti su papildomomis lėšomis. D.Biekšos teigimu, galimi įvairūs variantai - pavyzdžiui, pajamų perteklių grąžinti vartotojams, išdėliojant jas per ilgesnį laiką.
„Mes planuojame vasario mėnesį turėti konkretesnius skaičius ir tada jau priimsime sprendimą. Dabar vyksta tyrimas, norime išsiaiškinti, kodėl taip įvyko ir kas dar svarbiau - kad ateityje tokių rebusų neįvyktų, nes iš esmės pati situacija yra tokia, kad kažkas užkliuvo ir sistema nesuveikė. Jeigu tai yra teisinė spraga, tuo pačiu ją ištaisyti. (...) Normaliai tokių dalykų neturėtų įvykti, visos investicijos turėtų būti suderintos“, - BNS teigė komisijos atstovas.
D.Biekša aiškino, kad paprastai investicijas tvirtina savivaldybė, tuomet jos įtraukiamos į tarifą: dalis skiriama investicijų atsipirkimui, dalis - įmonės pelnui, o dalis - kainos sumažinimui. Šiuo atveju investicijos į tarifą nebuvo įtrauktos.
Komisija preliminariai yra paskaičiavusi, kad „Vilniaus energijos“ investicija jau yra atsipirkusi.
„Vilniaus energijos“ atstovas spaudai Nerijus Mikalajūnas BNS teigė, kad šios investicijos nesuderino buvusio Vilniaus mero Juozo Imbraso vadovaujama miesto taryba.
„Reikėtų klausti gerbiamo Imbraso (kodėl nesuderino - BNS), buvusio mero, nes būtent jo vadovaujama savivaldybė atsisakė įtraukti. Mes prašėme ne vieną kartą įtraukti šią investiciją į kainą ir buvo atsisakyta tą padaryti. (...) Jo vadovaujamos tarybos iniciatyva buvo neįtraukta ta investicija“, - BNS sakė N.Mikalajūnas.
Pats J.Imbrasas teigė neprisimenantis, ar investicija buvo derinta. Jis spėjo, kad greičiausiai tai buvo, jį jau atstatydinus iš mero pareigų.
„Vilniaus energija“ sutartį su „Axis Industries“ dėl ekonomaizerio statybos pasirašė 2009 metų pradžioje, tuo pat metu iš pareigų atleistas ir J.Imbrasas.
Vilniaus miesto tarybos narys Vidas Urbonavičius, joje dirbęs ir 2009 metais, BNS teigė, kad į sostinės politikus dėl investicijų nebuvo kreiptasi. Pasak jo, tuo metu savivaldybėje diskutuota dėl galimybės nutraukti šilumos tinklų nuomos sutartį su „Vilniaus energija“, tad įmonei tikriausiai labiau rūpėjo, kaip išsaugoti turtą.
„Niekas nesikreipė dėl jos derinimo, plius, atsiminkite, tą ekonomaizerį statė tada, kai J.Imbrasas buvo meru ir tuo metu apskritai kalba ėjo, kad su „Vilniaus energija“ sutartį apskritai reikia nutraukti. Iš esmės prieita prie išvados, kad sutartį reikia nutraukinėti ir natūralu, kad „Vilniaus energijai“ tuomet mažiausiai rūpėjo kažką derinti, kai kilo grėsmė dėl pačios sutarties“, - sakė V.Urbonavičius.
Tačiau jis neatmetė galimybės, kad bendrovei tiesiog buvo naudinga nederinti investicijų.
„Kitas niuansas, kad jiems gal ir apsimokėjo jokios investicijos nederinti, nes, grubiai tariant, kuro buvo sunaudojama mažiau, o vasarą apskritai visa iš šito katilo ir ekonomaizerio gaunama šiluma. Jie uždirbdavo gerus pinigus“, - teigė V.Urbonavičius.
Jo nuomone, komisija suklydo ir šiuo metu taiso klaidas: „Tiesą sakant, dabar, ką daro Kainų komisija - ji taiso savo klaidą, nes tiek iš viešų, tiek iš neviešų šaltinių žinojo, kad stovi tas ekonomaizeris. Kodėl buvo akys užmerktos, čia pirmininkės (D.Korsakaitės - BNS) reikėtų klausti“.
D.Korsakaitė BNS nekomentavo padėties, nes esą ją žino tik bendrais bruožais.
Buvęs Vilniaus šilumos tinklų vadovas Bronius Cicėnas, vadovavęs įmonei tuo metu, kai „Vilniaus energija“ statė ekonomaizerį, abejoja, kad investicijos į įrenginį buvo tokios didelės. Jam neaišku, kodėl ši investicija vertinta atskirai nuo investicijų į biokurą.
„Neturėjo tiek būti, čia uždidinta. Kiek pamenu, turėjo būti apie 16 mln. litų. Tos lėšos buvo įkalkuliuotos kartu su katilu, su katilo pervedimu į biokurą. Kodėl jį dabar traktuoja kaip atskirą... Jis turėjo būti komplekse, bet šito ekonomaizerio lėšos per kuro ekonomiją atsipirko per 2-3 metus“, - BNS sakė B.Cicėnas.
Jo teigimu, vartotojai nebūtinai permokėjo už šilumą.
„Jeigu komisija ekonomaizerio į šilumos kainą neįtraukė, tai niekas nieko nepermokėjo, jeigu dabartiniu metu jie nori įtraukti, tada mes permokėtume, nes šis ekonomaizeris yra atsipirkęs, tad Kainų komisija jo išlaidų neturėtų įtraukti į šilumos kainą“, - aiškino B.Cicėnas.
Jei Kainų komisija nurodytų „Vilniaus energijai“ grąžinti lėšas vartotojams, tai nebūtų pirmas kartas pastaruoju metu. Šiemet komisija dėl 2010-2012 metais netinkamai skaičiuotų elektros kainų nutarė, kad „Lietuvos energijos gamyba“, „Lesto“ ir „Litgrid“ vartotojams turės grąžinti apie 400 mln. litų. Komisija nustatė, kad į elektros kainą buvo įtrauktos egzotiškos buvusių vadovų kelionės, netinkamai apskaičiuoti apyvartinių taršos leidimų vertės pokyčiai bei kitos išlaidos.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
