Gindamas viešąjį interesą, šiandien, rugsėjo 27 dieną, Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras pasirašė ieškinį Vilniaus miesto 1-ajam apylinkės teismui. Ieškiniu prašoma įpareigoti atsakovus – bendroves „Vilniaus vandenys“ ir „Biastra Plius“ – nutraukti nusausinto dumblo kompostavimo veiklą Vilniaus nuotekų valyklos teritorijoje, esančioje sostinės Titnago gatvėje.
Taip prokuratūra reagavo į Vilniaus miesto Lazdynų rajono ir Gerosios Vilties bendruomenių pareiškimus.
Jau kelintus metus iš „Vilniaus vandenų“ bendrovės nuotekų valyklos sklindantis tvaikas į neviltį varo Lazdynų bei gretimų sostinės rajonų gyventojus, kurie vėjo kryptį neklysdami gali nustatyti pagal... ore tvyrantį dvoką. Tačiau visi gyventojų mėginimai pakeisti padėtį lig šiol buvo nesėkmingi. Tyrimą atlikę Vilniaus apygardos prokurorai yra įsitikinę, kad nusausinto dumblo kompostavimo darbai minėtosios bendrovės nuotekų valyklos aikštelėje privalo būti nutraukti. MInėtus darbus pagal sutartį su „Vilniaus vandenimis“ vykdo bendrovė „Biastra Plius“.
Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime, kurį Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas išdavė bendrovei „Biastra Plius“, nėra numatyta galimybė į aplinką (orą) išmesti jokių teršalų. Vilniaus visuomenės sveikatos centro užsakymu atlikus oro taršos tyrimus nustatyta, kad amoniako koncentracija (netgi Antakalnyje!) gerokai, iki pustrečio karto, viršija Lietuvos higienos norma ir kitais teisės aktais nustatytas leistinas ribas.
Pasak medikų, kartojantis kontaktui su didelės koncentracijos amoniaku, išsivysto lėtinis bronchitas, faringolaringitas, kitos plaučių bei kvėpavimo takų ligos. Cheminės medžiagos merkaptanai (jų irgi buvo aptikta Lazdynų ir aplinkiniuose rajonuose) dirgina akis, odą ir gleivines, net esant nedidelei šių chemikalų koncentracijai gali sukelti pykinimą ir galvos skausmus. Tiek amoniakas, tiek merkaptanai sukelia genų mutacijas.
Lietuvos Respublikos Konstitucija įpareigoja Valstybę rūpintis žmonių sveikata, saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių. Teršti vandenis ir orą draudžiama įstatymais. Teisės aktai numato, kad savivaldybės bei Aplinkos ministerija privalo imtis priemonių, kad ribinės ar kitos užterštumo vertės bei pavojaus slenkstis nebūtų viršyti. Be to, nustačiusios, kad pastarasis viršijamas, šios institucijos privalo kuo skubiau informuoti visuomenę ir imtis priemonių, kad pavojus žmonių sveikatai būtų sumažintas.
Specialistams atlikus išsamius tyrimus nustatyta, kad cheminė oro tarša vyksta kone kasdien, tik, priklausomai nuo vėjo krypties, būna stipresnė ar silpnesnė. Tai leidžia tvirtinti, jog tokia veikla pažeidžiami asmenų (gyventojų) interesai bei konstitucinė teisė į sveiką ir saugią aplinką.
Prokuroras, turintis pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas. Atlikus tyrimą dėl galbūt pažeisto viešojo intereso Vilniaus apygardos prokuratūra konstatuoja, jog valstybės institucijos, turinčios teisę bei prievolę rūpintis aplinkos būkle ir žmonių sveikata, nesiima visų priemonių, kad nuolatinė aplinkos, esančios greta Vilniaus nuotekų valyklos teritorijos, oro tarša būtų nutraukta ir taikomos konkrečios prevencijos priemonės. Be to, bendrovės „Vilniaus vandenys“ ir „Biastra Plius“ neprisiima įstatymuose nustatytos pareigos užtikrinti, kad nebūtų viršijamos nustatytos ribinės užterštumo vertės ir pavojaus slenksčiai.
