Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius neslėpė džiaugsmo, kad baigėsi tas laikais, kai vilniečiai buvo aferos įkaitais.
„Po 15 metų pertraukos sostinės šilumos ūkis pagaliau grįžta miestiečiams. Baigiasi rubikoninis, skaudžiomis patirtimis paženklintas laikotarpis. Mano tikslas, kad šilumos kaina vilniečiams ir toliau būtų kuo mažesnė, o šilumos ūkio valdymas – skaidrus ir efektyvus“, - sakė R. Šimašius.
Vilniaus miesto vicemeras Valdas Benkunskas tvirtino, kad tai kas buvo padaryta prieš 15 metų – klaida. „Vilniaus energija“ įsitvirtindama žadėjo, kad kaina bus mažiausia, o infrastruktūra atnaujinta. Buvo žadama investuoti apie 166 mln. eurų. Pasak V. Benkunsko, investiciniuose planuose yra nurodyta, kad ši suma panaudota, tačiau ar tikslingai, kyla klausimas. Mat stebint šilumos tinklų būklę matyti, kad trasos atnaujintos nėra. „Galbūt buvo elektronika atnaujinta, biokuro katilas pastatytas. tačiau jei šiuos pinigus VŠT būtų panaudoję tvarkant šilumos ūkį, pokyčiai būtų ryškesni“, - patikina jis.
„ Infrastruktūra ir trasų lygis rodo, kad miestas apleistas. Žadėti pažadai nebuvo ištesėti. Dabar turime aiškius tikslus, ką reikės padaryti. Įmonė turi efektyviai atsistoti ir būti valdoma savivaldybės. Turime modernizuoti tinklus ir užtikrinti, kad šaltiniai būtų efektyvūs ir tai leistų pasiūlyti mažesnę kainą“, - prideda V. Benkunskas.
Kiek anksčiau šiandien Vilniaus valdžia ir VŠT pateikė maždaug 200 mln. eurų vertės pretenziją Prancūzijos koncernui „Veolia“ ir jo valdomai įmonei „Vilniaus energija“, prašant atlyginti per 15 metų miesto šilumos ūkiui padarytą žalą.
Pasak Arvydo Sekmoko, tikslas, jog šilumos kaina galėtų mažėti iki 20 proc. yra pasiekiama.
„Šilumos tinklai yra nualinti ir reikės didelių investicijų. Reikės skolintis vien apie 80 mln. palaikyti tam, kad būtų tokia būsena. Ir reikia investuoti į biokuro gamybą, nes apie 80 proc. dar gaminama iš dujų. Ir tai yra kelias, kaip mažinti kainą“, - minėjo jis.
80 mln. eurų paskola bus panaudota norint išpirkti gyventojų įsiskolinimus, tame tarpe ir Vilniaus miesto. Šiuo metu vis dar svarstomos galimybės iš kur būtų galima pasiskolinti ir už kokias palūkanas.
Dar papildomai tikimasi Europos Sąjungos lėšų, kuriomis norima rekonstruoti 10 šilumos trasų atkarpų. Šiems metams iš viso numatyta investuoti per 11 mln. eurų.
Vartotojams kaina didės
Nors planai yra, kad ateityje kaina mažėtų, trumpuoju laikotarpiu ji bus didesnė. Pasak VŠT generalinio direktoriaus Manto Buroko, „Vilniaus energijai“ buvo apskaičiuota mažesnė kaina, dėl išskaičiuotos vilniečių permokos. To VŠT neperima.
„Trumpuoju laikotarpiu kalba apie tai, kad dabartinėje galiojančioje kainoje yra nenumatytų išskaitų. Tai ta kaina didės. Bet tai nėra reikšmingi skaičiai“, - sako jis.
tv3.lt primena, kad VKEK nustačius, jog Prancūzijos koncerno „Veolia“ valdoma „Vilniaus energija“ 2012–2014 metais iš vartotojų nepagrįstai surinko 24,3 mln. eurų, dalį lėšų pasiūlė sugrąžinti sumažinus šilumos kainą. Gruodžio mėnesį, VKEK nustačius naują bazinę šilumos kainą, tarifas buvo 4,31 ct/kWh su PVM, tuo tarpu „Vilniaus energija“ spalį prašė nustatyti 5,51 ct/kWh projekcinę kainą.
Dabar pateikta kaina yra 4,9 ct/kWh. Šiuo metu nustatyta kaina buvo 4,67 ct/kWh. Taigi permoka iš tarifo panaikinama, tačiau siūloma mažesnė nei originaliai norėjo „Vilniaus energija“. Kainų komisija kitą savaitę turėtų patvirtinti naują bazinę šilumos kainą.
V. Benkunskas prideda, kad kaina apskritai visoje Lietuvoje didės apie 12 proc. dėl naikinamos PVM lengvatos šilumai.
„PVM už šildymą augimas nuo 9 proc. iki 21 proc. sudaro sąlygas, kad šilumos kainą gali augti 12 proc. Čia ne tik Vilniuje, bet ir visoje Lietuvoje. Kol kas sprendimai dėl kompensacijų iš ministerijų yra padriki“, - tvirtino V.Benkunskas.
Be to, M. Burokas prašo išlaikyti gyventojų rimtį dėl sutarčių. Persirašyti jų niekur nereikia. Šiluma bus tiekiama kaip įprastai.
Nuo 2002 metų Vilniaus miesto šilumos ūkį pagal nuomos sutartį valdė Prancūzijoje įsikūrusios bendrovės „Veolia“ antrinė UAB „Vilniaus energija“.
