Laikinoji VŠT vadovė sako, kad laukiama Kainų komisijos sprendimų dėl jėgainę parduodančios katilinės šilumos energijos tarifų, tuo metu savivaldybė teigia svarstanti, ar katilinių įsigijimas būtinas.
Katilines Vilniaus šilumos tinklams pernai siūlė parduoti energetikos grupės „E energija“ įmonė „Pramonės energija“ ir rizikos kapitalo fondų valdytoja „BaltCap“. Neoficialiomis BNS žiniomis, VŠT jau buvo pradėjusi derybas su „E energija“.
„Kol kas pirkimas neįvyko, mes nagrinėjome, ilgai svarstėme, derėjomės ir dabar planuojame grįžti abipusiu sutarimu po to, kai bus perskaičiuota pardavėjo kaina (šilumos gamybos bazinė kaina – BNS), nes tai gali keisti viso projekto vertę “, – BNS sakė laikinoji VŠT vadovė Ramutė Ribinskienė.
Anot jos, į Kainų komisiją buvo kreiptasi 2018 metų pradžioje, tačiau kaina kol kas neperskaičiuota.
„Kai perki-parduodi kažką, tai skaičiuoji verslo vertę, kokios bus pajamos, tai kainos perskaičiavimas yra reikšmingas dalykas pirkimo-pardavimo vertei apskaičiuoti“, – sakė R. Ribinskienė.
Jos teigimu, kol kas tariamasi su viena pasiūlymą pateikusia įmone, tačiau neatmetama galimybė tartis ir su kita.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis sako, kad procedūros nevyksta, nes VŠT neturi nuolatinio vadovo, be to, baigėsi valdybos kadencija. Jo teigimu, su nauja vadovybe bus sprendžiama, ar katilines išvis reikia pirkti.
„Situacija rinkoje tokia, kalbant apie Vilniaus kogeneracinės jėgainės pasileidimą, nėra labai aišku ir prognozuojama, kaip viskas atrodys, tai nėra dabar pats geriausias metas įsigijimams“, – BNS sakė P. Poderskis.
Pasak vicemero Valdo Benkunsko, dėl poreikio VŠT investuoti į atsinaujinančių energijos šaltinių gamybą reikia gilesnės analizės.
„Didelės naudos vartotojams ar savivaldybei nematau, kad būtų įsigyjama šita įmonė. (...) Kol kas nemačiau skaičiavimų, kurie įrodytų, kad įsigijimo sandoriai padėtų įmonei uždirbti arba atpiginti šilumos kainą vartotojams“, – BNS sakė jis.
Anot jo, gali būti svarstomas VŠT ir „Lietuvos energijos“ bendradarbiavimas, nes pagal susitarimą savivaldybė ir VŠT turi galimybę išpirkti 5 proc. Vilniaus kogeneracinės jėgainės akcijų. Be to, anot jo, yra galimybės investuoti į VŠT biokuro katilus.
V. Benkunsko teigimu, naujas įmonės vadovas ir valdyba turėtų būti išrinkti iki liepos mėnesio.
Nuo 2015-ųjų spalio iki šių metų kovo pabaigos VŠT vadovavęs Mantas Burokas sako, kad įsigyti katilines pernai buvo nuspręsta, nes jos sustiprintų įmonės gamybą ir duotų finansinės naudos.
„Įmonės strategijoje šitas dalykas įtvirtintas (...). Sandoris, kuris nebuvo pabaigtas, jis naudingas įmonei, visi finansiniai rodikliai teigiami, aš nežinau, žiūrint versliškai, kokį galima surast argumentą, dėl ko nereikia pirkt“, – BNS sakė jis.
„E energijos“ valdybos narys Virginijus Strioga mano, kad katilinės pirkimo procedūros sustojo dėl savivaldybių rinkimų.
„Lietuvoje kiekvienas valdiškas verslas labai jautrus rinkimams. Praėjo rinkimai, žiūrėsim, kas toliau. Kadangi savivaldybės įmonė, jie atidėjo visus planus dėl vykstančių rinkimų ir po rinkimų vėl toliau žiūrėsim, kas bus. Kol kas mes neturime iš VŠT jokių signalų“, – BNS sakė jis.
Praėjusių metų ataskaitoje VŠT nurodo, kad Konkurencijos tarybai jau buvo pateiktas prašymas leisti sandorį, o jį planuota užbaigti iki gegužės 31 dienos.
Tačiau taryba BNS informavo negavusi oficialaus pranešimo.
Nepriklausomi šilumos tiekėjai Vilniuje valdo 152,3 megavato galios biokuro katilines. 45 proc. šilumos mieste pagaminama iš biokuro, 55 proc. – iš dujų. VŠT norėjo įsigyti iki 100 megavatų galios biokuro įrenginių ir jo dalį iki 2020 metų padidinti 23 procentais.
Prieš dvejus metus iš Prancūzijos koncerno „Veolia“ valdomos „Vilniaus energijos“ šilumos ūkį po 15 metų nuomos perėmę VŠT valdo 65 megavatų galios biokuro katilą, įrengtą antroje termofikacinėje elektrinėje (TE-2) ir 15 megavatų galios katilinę Naujoje Vilnioje. Bendra jų galia 80 megavatų.
