Kaip BNS sakė laikinai Vilniaus rotušės valdytojos pareigas einanti Ieva Šiušaitė, tvarkyti reprezentacinį Vilniaus pastatą nuspręsta dar pernai nutrupėjus daliai fasadinės dalies karnizo.
„Yra padarytas pastato projektas, bet kadangi didelių lėšų nėra, turime tokį karnizą fasadinėje priekinėje dalyje, dešinėje pusėje trupa karnizo apdaila. Kad nebūtų nesaugu, norėtumėme tą dalį sutvarkyti“, – BNS sakė I.Šiušaitė.
Anot jos, dėl to nedidelė dalis Kultūros vertybių registre esančio pastato pripažinta avarinės būklės. Vilniaus savivaldybė rotušei tvarkyti numatė apie 10–15 tūkst. eurų, darbams savivaldybės valdoma Vilniaus vystymo kompanija (VVK) jau paskelbė konkursą.
I.Šiušaitė sako, kad vėliau bus siekiama tvarkyti ir kitas rotušės dalis, pavyzdžiui, reikėtų keisti pasenusią šildymo sistemą, perdažyti kai kurias pastato dalis.
Įvertinusi rotušės būklę, VVK nurodo, kad iš smiltainio pagamintas karnizo fragmentas nukrito dėl lietaus ir šalčio poveikio. Taip pat nustatytos deformacijos granito plokščių dangoje, įtrūkęs laiptų granito blokas, sutrūkinėjęs tinkas, matomi įtrūkimai karnizų plokštėse, tačiau šie pažeidimai, anot specialistų, gali būti tvarkomi ir neskubiai.
Manoma, kad pirmoji rotušė pastatyta dar XIV amžiaus pabaigoje, Vilniui suteikus Magdeburgo teises. Pirmąkart rotušė dabartinėje vietoje paminėta 1432-aisiais, miesto plane 1545 metais ji jau vaizduojama kaip gotikinis dviejų aukštų statinys su bokštu. Pastatas su bokštais keliskart degė, buvo apgriautas. Dabartinę rotušę, atstatytą 1799-aisiais, suprojektavo architektas Laurynas Stuoka-Gucevičius, vėliau statinys rekonstruotas kelis kartus.
Šiuo metu rotušė sostinėje atlieka reprezentacinį vaidmenį, čia vyksta iškilmingi renginiai, apdovanojimai, iškilmingi Vilniaus miesto tarybos posėdžiai, minimos valstybinės šventės, taip pat rengiamos įvairios parodos, konferencijos.
