Pasak D. Dominienės, neskaidrumo, informacijos nesidalinimo ir mokesčių vengimo kaltinimai nuvedė grupę į reputacinę krizę. Abejones tuo metu dėl įmonės skaidrumo išreiškė ir aukščiausi šalies vadovai. Būtent tada krizė ir pasiekė aukščiausią tašką, teigia ji.
„Šiandien mes tai įvardijam kaip komunikacinę krizę, nes faktai įrodo, kad tai nebuvo mokesčių nemokėjimai. Mūsų klaida buvo ta, jog mes manėme, kad tai ką darome, visuomenei yra neįdomu ir jai nereikia žinoti. Nepagalvojome, kad kažkas viską pasakys už tave ir pasakys ne taip, kaip yra. Pradėjome atsivėrimo visuomenei procesą, kas mums buvo neįprasta ir sudėtinga“, – sako D. Dominienė.
Kokius nuostolius sukelia skandalai?
N. Numavičiaus holdingo įmonių vadovė teigia, kad nors ir neskaičiuota, kiek prarasta per šiuos skandalus, žala reputacijai – nenuginčijama.
„Mes turime reputacinę riziką, sudėtingus santykius su auditu, turime įrodyti, kad esame švarūs užsienio partneriams, turime plauti savo mundyrą prieš visus bankininkus, pabrango paslaugų įkainiai, kai kur sąskaitos uždarytos. Tai turėjo tikrai neigiamą pusę. Tačiau verslas veikia įprasta vaga“, – sako ji.
D. Dominienės teigimu, nesvarbu kiek įdedama pastangų, vis tiek reputacijai padaryta didžiulė žala ir yra sunku atgauti gerą vardą. VŠĮ „Panikos zona“ direktorius ir verslo konsultantas Igoris Vasiliauskas teigia, kad tokie skandalai globalaus verslo mastu nėra unikalus dalykas, tačiau bet kokiu atveju visų pirmiausia nuo jų nukenčia verslas.
„Jei kompanija yra kotiruojama biržoje, jei kompanija turi plėtros interesus, natūralu, kad investuotojams iš šalies atsiranda rizika, ar verta į tai investuoti, ar kompanija susitvarkiusi su skandalais, ar nelieka teisinių reiškinių. Kompanija, kuri investuoja į savo teisinius ryšius, tampa nepatrauklia investicijoms“, – sako jis.
Vis dėlto verslo konsultantas pastebi, kad tokie skandalai pakenkia tik verslui, bet ne žemiausiam lygiu, t.y., mažmeninei prekybai. Tai parodė ir kalafiorų skandalas, parduotuvių boikotas, nes žmonės toliau eina ir apsiperka „Maximoje“.
„Kenkimas yra tokiame intelektualesniame lygmenyje, negu žemesnėje grandyje, kur žmonės eina ir apsipirkinėja. Pavyzdžiui, 2015 metais rugsėjį, kai teismo sprendimu laikinai buvo areštuotas trečdalis N. Numavičiaus akcijų. Jei darai investicijas, organizuoji pinginius srautus, ten gali prasidėti strigimai, nors Numavičius labai subtiliai pridengė tą situaciją ir pakankamai gerai valdė komunikacijos procesą“, – vertina verslo konsultantas.
I. Vasiliausko nuomone, keista, kad toks verslo guru, kaip M. Marcinkevičius pasirinko tokią skandalų strategiją.
„Jis tarsi pagrindinį skandalą, kad Numavičius nesąžiningas ir nori perimti visą verslą savo valdžion, dar apdenginėja kitais, mažesniais skandaliukais, neva parodydamas, kiek visame šitame yra blogio. Mano nuomone, ne visai profesionalu, nes jei darai puolimą, turi koncentruotis į silpniausią grandį, o jei dar papildomų skandaliukų mėtai, visa koncentracija išsiplaukia. Tai vienareikšmiškai kenkia įvaizdžiui ir verslui, bet pajamoms nuo mažmenos prekybos vargu ar turi juntamos įtakos“, – pasakoja jis.
Verslo konsultanto nuomone, nors Numavičius pakankamai struktūruotai ir ramiai ėjo iš šios krizės, VP grupė prašovė, patys neatidarę pandoros skrynios ir nepristatę savo kompanijos iš vidaus.
„Žmonėms visada įdomu, kas už tų durų, kokie žmonės gyvena. Ypač šitie vardai, natūralu, kad norisi žinoti, kaip jie daro verslą. Tą užsidarymą Marcinkevičius labai gerai išnaudoja. Logika, kad jei kompanija nemoka mokesčių tai kaip jie atsivers, štai kodėl užsidarė nuo visuomenės. O kaltinimai mokesčių slėpimu visada įdomesni nei kas kokias akcijas už kiek pardavė“, – teigia I. Vasiliauskas.
D. Dominienė: tikrasis M. Marcinkevičiaus tikslas nebuvo atskleisti slepiamus mokesčius
Verslo grupei buvo mesti kaltinimai, kad yra nuslėpta 232 mln. litų gyventojų pajamų mokesčių (GPM), 290 mln. litų pridėtinės vertės mokesčių (PVM) ir 207 mln. litų pelno mokesčio, iš viso 729 mln. litų. Tačiau D. Dominienė įvardija, kad VMI atliko daugybę tyrimų ir nerado priežasties pradėti patikrinimo. Tad priimtas sprendimas, kad VP grupė nenuslėpė mokesčių.
VMI tikrino ir „Leksitos“ (buvusios UAB „Vilniaus prekyba“) reorganizaciją. Buvo tikrinama ir „Maxima“ grupė, „Franmax“ ir kt. įmonės. Nesumokėtų mokesčių jų veikloje taip pat nenustatyta, tvirtina D. Dominienė.
„M. Marcinkevičiaus tikrieji tikslai tikrai nebuvo atskleisti mokesčių nemokėjimo aferas. Mane šokiravo jo atstovo pareiškimai. Kai sakiau, kad gerai susitarsime dėl akcijų kainos, išpirksime, bet klausiau kaip išspręsime ginčą, man pasakė: Diana, gi jūs stiprūs, jūs susitvarkysite ir puikiai žinot, kad už šito niekas nestovi. Aš supratau, kad niekiam (kaltinimams – tv3.lt) nėra pagrindo“, – sako ji.
Anot D. Dominienės, tikrasis M. Marcinkevčiaus tikslas buvo parduoti akcijas brangiau nei jos vertos.
„Vyko derybos su jo vyresniuoju broliu (Žilvinu Marcinkevičiumi – tv3.lt) ir tas aiškiai paliudija, kad Mindaugo pretenzijos dėl kainos yra nepagrįstos. Už dvigubai mažesnį akcijų paketą jis norėjo daug didesnės kainos, nei jo brolis“, – sako D. Dominienė.
M. Marcinkevičiaus nuomone, yra nesąžininga reikalauti ir spausti mažuosius akcininkus, kad jie parsiduotų už Žilvino "socialinę kainą".
„Aš nežinau Žilvino sandorio turinio pilna apimtimi. Aš nežinau kitų sandorių įvykusių tarp Žilvino žmonos bei Nerijaus sesers detalių",– teigia jis.
Akcininkas taip pat prideda, kad mokestinių ginčų komisija ir teismai, dar pavasarį konstatavo, jog buvo sistemingai vengiama mokesčių. Mokesčių vengimą, naudojant apsimestinius sandorius, fiktyvias schemas jau yra konstatavusi Mokestinių Ginčų Komisija, Apskrities bei Centrinė VMI bei administracinis teismas, sako M. Marcinkevičius.
„O dėl VMI tyrimų tiesiog noriu priminti, kad p. Diana šviežiai buvo krečiama prekybos poveikiu istorijoje", – teigia M. Marcinkevičius. Nuo rugpjūčio mėnesio derybos dėl smulkiųjų akcininkų turto išpirkimo pavestos VP grupės akcininkui Ignui Staškevičiui. Tačiau strategijos keisti neplanuojama.
„Jis gali ir trečiai šaliai parduoti, mes tikrai mielai priimsim ir kitą akcininką. Jis pasakė, kad mums toks akcijos gerokai vertingesnės nei jiems. Strategija nepasikeitė, jei bus susitarta dėl priimtinų sąlygų, jis (M. Marcinkevičius – tv3.lt) tikrai bus išpirktas“, –sako D. Dominienė.
Vis dėlto, lapas šioje istorijoje dar neužverstas. Tiek. M. Marcinkevičius, tiek D. Dominienė teigia, kad pabaigos dar nematyti, o konfliktų gali atsirasti ir naujų.
„Mokesčių nemokėjimo dėmę nusiplovėme, bet M. Marcinkevičius turi savo tikslų. Jis yra jų nepasiekęs ir reputacijos byla dar nepasibaigus“, – sako D. Dominienė.
Tuo tarpu M. Marcinkevičius teigia, kad nepaisant jau vykstančių teisinių procesų, jis ir toliau žada tirti VP grupės veiklą.
„Deja, bet per šiuos metus į gerą niekas nepasikeitė – informacija akcininkams neteikiama, „Spindulio“ draugija ir toliau vykdo komercinę veiklą, nepatenkinti kalafiorų kainomis pirkėjai skundžiami VSD, vadovybė įsivelia į politinės korupcijos bylas, o visų negandų iniciatorius slepiasi Londone. Pokyčių, kurie leistų užbaigti šį konfliktą, dar nematyti“, – išplatintame pranešime rašė VP grupės akcininkas.
VMI: VP grupės įmonių tyrimas nėra baigtas
VMI teigimu, vykdant kompleksinį tyrimą vienoje didžiausių verslo grupių Lietuvoje, šiuo metu yra pabaigti tik dviejų įmonių mokestiniai tyrimai. Jų metu VMI nusižengimų nenustatė, tačiau likusių verslo grupės įmonių tyrimas dar toli gražu nėra baigtas.
„Siekiant išsiaiškinti ar įmonių veikla buvo vykdoma skaidriai, šiuo metu VMI analizuoja informaciją gautą iš užsienio šalių: Liuksemburgo ir Airijos. Vertinant atliekamo tyrimo duomenų apimtis, kalbėti apie grupės įmonių tyrimo baigtį ir teikti išvadas yra dar gerokai per anksti“, – rašoma pranešime spaudai.
VMI teigia, kad galimoms mokesčių vengimo schemoms tirti yra subūrusi ekspertų komandą, kuri nuosekliai vertina gaunamą informaciją iš užsienio partnerių, ją analizuoja ir lygina su VMI turimais duomenimis.
