Lietuvos dailės muziejus spalio 1 d., trečiadienį, 17 val. kviečia į Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4) rengiamas Lietuvos dailininkų sąjungos leidyklos išleisto albumo „Saulė Kisarauskienė“ sutiktuves.
Sutiktuvėsedalyvaus tapytoja, grafikė Saulė Kisarauskienė, profesorius Vytautas Landsbergis, profesorė Eugenija Ulčinaitė, knygos tekstų autorė ir sudarytoja dailėtyrininkė Ramutė Rachlevičiūtė, Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininkas Vaclovas Krutinis ir Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys. Būtent LDM muziejaus Radvilų rūmuose 2007 metais buvo surengta individuali retrospektyvinė Saulės Kisarauskienės grafikos ir tapybos paroda „Personažai užrištom akim“, kuri ir paruošė dirvą platesniam Saulės Kisarauskienės kūrybos pristatymui ir aktualizavimui.
Pristatoma monografija skirta vyresnės kartos menininkei – grafikei, tapytojai Saulei Kisarauskienei. Tai pirmasis naujosios Lietuvos dailininkų sąjungos leidyklos artseria knygų serijos "XX – XIX a. sandūros dailė" leidinys (projekto vadovė Danutė Zovienė, dailininkas Eugenijus Karpavičius).
Leidinį rėmė Kultūros rėmimo fondas ir Vilniaus miesto savivaldybė.
Ši knyga dydžiu ir apimtimi yra tarsi tarpinis leidinys: solidesnė knyga savo iliustracijų skaičiumi, tekstų apimtimi nei serijos “Šiuolaikiniai lietuvių dailininkai” leidiniai, bet plonesnė nei didieji LDS leidyklos menininkų albumai. Monografiją sudaro dvi stambesnės dalys – viena skirta Saulės Kisarauskienės grafikai, tapybai, kita – “Tyliojo modernizmo puslapis: Saulės Aleškevičiūtės-Kisarauskienės byla“, tai Eduardo Mieželaičio eilėraščių knygos „Autoportretas. Aviaeskizai“ (1962) iliustracijų sukūrimo istorija ir jų „ <...> recepcijos atgarsiai periodinėje spaudoje, anuometiniame meniniame gyvenime prašyte prašosi aptarti šį reikalą skyrium. Tuo labiau, kad užuominų apie tai, kaip savaime žinomą dalyką, vis pasirodo spaudoje“, – rašo monografijos autorė Ramutė Rachlevičiūtė. Jos mintim, „žymi vyresniosios kartos kūrėja Saulė Kisarauskienė yra visiškai ne šiuolaikinė menininkė eliadiška prasme. Jos kūryba persmelkta amžinojo sugrįžimo mito ir laiko atšaukimo ilgesio. Iš pirmo žvilgsnio margoje jos kūrybos visumoje regime tų pačių motyvų metamorfozes, tačiau metams bėgant grafikos lakštuose įsismelkia kintanti savimonė ir patirtis. Menininkės kūriniuose nėra žanrinio, rūšinio ar techninio apibrėžtumo. Saulė Kisarauskienė gyvena savam laike ir kuria savo istoriją ne šiuolaikiniame laike.“
