Šiaurinio orlaivių perono Vilniaus oro uoste rangos konkursą numatoma skelbti rudenį, darbus tikimasi pradėti 2020 metų antrąjį ketvirtį, o baigti – 2021-ųjų pabaigoje, rašoma pranešime spaudai.
Visos investicijos sieks apie 17,3 mln. eurų. Savo apimtimi projektas prilygsta 2017 m. rugpjūtį atlikto Vilniaus oro uosto kilimo – tūpimo tako (KTT) rekonstrukcijai, kurios vertė siekė 19 mln. eurų.
Planuojama, kad investicijos į šiaurinio perono rekonstrukciją atsipirks jau per artimiausius 10 metų.
„Didesni orlaiviai, kurių vis dažniau sulaukiame mūsų oro uoste, kelia rimtus iššūkius, juos integruojant į esamą infrastruktūrą, todėl pokyčiai yra būtini“, – tvirtina Vilniaus oro uosto vadovas Dainius Čiuplys.
Šiaurinio perono rekonstrukcija apims naujos asfalto dangos įrengimą, stovėjimo vietų ženklinimą, apšvietimą, naujų žiburių išdėstymą, stebėjimo sistemą, paviršinių nuotekų surinkimo sprendimų įdiegimą. Planuojama, kad šiame perone ateityje bus naudojamos ir modernios požeminės elektros sistemos (angl. Ground Power Unit), kurios patogiau aptarnaus orlaivius.
„Šiaurinės perono dalies rekonstrukcija iš esmės nutolins orlaivių laikymo vietas nuo aplinkinių gyvenamųjų zonų. Po rekonstrukcijos bus sukurtos 5 papildomos parkavimo vietos, pritaikytos ir didiesiems orlaiviams, šiuo metu Vilniaus oro uoste turime viso 56 vietas“, – teigia Vilniaus oro uosto rekonstrukcijos programos projektų vadovas Arnas Dūmanas.
Siekiant išlaikyti oro bendroves Vilniuje ir užtikrinti konkurencingumą kaimyninių oro uostų atžvilgiu, šiaurinio perono rekonstrukcijos darbai bus atliekami veikiančiame oro uoste. Darbai planuojami taip, kad esminių trikdžių įprastai oro uosto veiklai nebūtų.
Vilniaus oro uosto rekonstrukcijos programa apima šiaurinio perono, riedėjimo takų rekonstrukciją, naujo VIP terminalo su konferencijų centru įrengimą, išvykimo terminalo statybą, eismo schemos priešais oro uostą keitimą ir naujų komercinių erdvių įrengimą. Visi minėti rekonstrukcijos projektai bus vykdomi veikiančiame oro uoste, darbai bus vykdomi taip, kad keleiviai pajustų kuo mažiau galimų nepatogumų.
Lietuvos oro uostų tinklui priklauso trys oro vartai Vilniuje, Kaune ir Palangoje. Per 2018 m. jie aptarnavo 6,3 mln. keleivių ir 61 tūkst. skrydžių. Vasaros sezono metu iš Lietuvos oro uostų 14 aviakompanijų tiesiogiai skraidina 86 reguliariosiomis kryptimis į 67 miestus 27 šalyse.
