Skrydžius į svarbiausius Europos miestus užsitikrinęs Vilniaus tarptautinis oro uostas planuoja maždaug per penkerius metus tapti pagrindiniu Baltijos regione. Tik kol kas dar nežino ar šį tikslą pasieks plėtodamas atvirą oro rinką, ar ras bendrovę, kuri taps nacionaliniu vežėju. Iki galo dar nėra apsisprendę ir ketinimų tapti tokia bendrove anksčiau pareiškę kaimynai latviai, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“.
Kalbos apie bendroves, norinčias skraidyti į Vilnių ar kurti šiame oro uoste savo bazę, kartas nuo karto atsinaujina. Tačiau Susisiekimo ministerija sako neturinti nė vieno tikro kandidato į nacionalinius oro vežėjus, o ir norintys pradėti veiklą esą tampa vis išrankesni.
„Šiandien vyksta tarp oro uostų konkurencija: kuris ne mokesčius sumažins, o daugiau primokės, kad atskristų. Ir šita sistema naudojasi labai nemaža dalis regioninių Europos Sąjungos oro uostų, kurie neįeina į didžiųjų oro uostų sąrašą. to pavyzdžiai gali būti vakarietiški oro uostai bei Kauno oro uostas“, – teigė susisiekimo viceministras Rimvydas Vaštakas.
Vilniaus oro uostą savo baze pasirinkti ketino kaimynų latvių oro bendrovės „airBaltic“ akcininkai, kalbėję ir apie nacionalinės oro bendrovės kūrimą Lietuvoje. Tačiau jų planams pasipriešino dalį „airBaltic“ akcijų valdanti Latvijos vyriausybė.
Vis tik pirmadienį „airBaltic akcininkai ėmėsi keisti bendrovės įstatus taip, kad galėtų savo bazę iš Rygos perkelti ir į kitą miestą. Tik ar tai bus Vilnius – dar nežinia.
„Keičiami įstatai, kad būtų panaikintas draudimas steigti bazę kažkur kitur. Tai yra prašymas iš „Baltic Aviation Systems“ savininko Bertoldo Flico. Bet ar ta bazė bus čia, Vilniuje, negaliu atsakyti. To reikėtų pono B. Flico ir Latvijos vyriausybės paklausti. Jie yra akcininkai ir jie spręs toliau, kur bus bazė bus – ar liks Rygoje, ar bus kažkur kitur“, – kalbėjo „airBaltic“ vykdomasis viceprezidentas Tadas Vizgirda.
„Šiai dienai nei „airBaltic“, nei „Baltic Aviation Systems“ jokių žingsnių nerodo, todėl mes sakom rinkai: „Atviras oro uostas, atviras Kauno ir Palangos oro uostai. Ateikit į Lietuvą, sąlygos tikrai labai geros, ir skriskite“, – sakė R. Vaštakas.
Vilniaus oro uostas ilgokai trukusį nuosmukį įveikė ir maršrutus beveik visomis keleiviams patraukliomis kryptimis užsitikrino savo paslaugas nupiginęs iki žemiausių įkainių regione ir įsileidęs pigių skrydžių vežėjus „Ryanair“ ir „Wizair“. Nors ir žadėjusios, šios neišstūmė iš Vilniaus tradicinių oro bendrovių, skraidinančių keleivius su didesniais patogumais.
„Jau trečią mėnesį mes augam ne mažiau kaip 30 proc. ir visos aviakompanijos, tiek pigios, tiek tradicinės, rodo neblogus augimus“, – tvirtina Vilniaus tarptautinio oro uosto direktorius Tomas Vaišvila.
Šiemet Vilniaus oro uostas žada aptarnauti beveik 2 milijonus keleivių (maždaug tiek jų buvo prieš sunkmetį) ir jau kitąmet dirbti be nuostolių. O per penkerius metus tikisi tapti pagrindiniu regiono oro uostu.
„Jeigu tais tempais, kaip dabar judam, ir skatinimu, perkamosios galios augimu Lietuva išeis iš krizės, tai 5 metų laikotarpyje mes galim tapti labai stiprūs“, – mano susisiekimo viceministras.
„Mes turime nemažą galimybę atsikovoti didelę dalį keleivių nuo mūsų kaimyninių oro uostų, nemažą gabaliuką keleivių, kurie šiandien, sakykim, neranda tinkamos galimybės išskristi iš Lietuvos, skrenda iš Rygos, Varšuvos ir kt. Šitą galimybę mes tikrai išnaudosim“, – tikina T. Vaišvila.
Anot penkerius metus didžiąją dalį Vilniaus oro uosto rinkos valdančios bendrovės atstovo, be tranzitinių keleivių oro uostas regiono lyderiu tikrai netaps. O tranzitui reikia nacionalinio vežėjo.
„Be tranzito Vilniaus oro uostas niekaip nepasidarys regioniniu. Ir tai buvo kaip amžinas daiktas, amžina problema Vilniaus oro uostui. Bazinis vežėjas, ar tai „airBaltic“, ar kažkas kitas, bent tą duotų ir tranzitą galėtų sukurti. Nes dabar jeigu nėra 51 proc. lietuviško kapitalo, tai su lietuviška vėliava registruotais orlaiviais negalima į daugelį Rytų šalių skraidyti“, – kalbėjo „airBaltic“ vykdomasis viceprezidentas T. Vizgirda.
Lietuvos oro transporto strategai tikina norimą tikslą galintys pasiekti ir plėtodami atvirą oro rinką.
Aurelija MAKALAUSKAITĖ
