Audrius Butkevičius ir Gintaras Kazakas vėl stojo prieš teismą po to, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas patenkino prokuroro kasacinį skundą ir panaikino Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo sprendimą juos išteisinti.
Vilniaus apygardos teismas ėmėsi apeliacine tvarka nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje Vilniaus miesto tarybos nariai Audrius Butkevičius ir Gintaras Kazakas kaltinami kito Vilniaus miesto savivaldybės tarybos naro Vido Urbonavičiaus papirkinėjimu 2008 netais, tačiau posėdis buvo atidėtas nepasirodžius kaltinamiesiems ir jų gynėjams.
Advokatai pranešė dalyvaujantys kitose posėdžiuose.
Kitas teismo posėdis vyks kovo 20 dieną.
Pernai lapkričio 20 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas patenkino prokuroro Gedgaudo Norkūno kasacinį skundą ir panaikino Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo bei apeliacine tvarka baudžiamąją bylą nagrinėjusio Vilniaus apygardos teismo sprendimų dalis, kuriose A. Butkevičius ir G. Kazakas buvo išteisinti .
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Vilniaus valdybos pareigūnų tirtoje baudžiamojoje byloje Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu G. Kazakas buvo pripažintas kaltu dėl to, kad 2007 m. rugsėjį pasiūlė ir pažadėjo kolegai tarybos nariui V. Urbonavičiui 10 000 litų kyšį už tai, kad šis paveiktų Vilniaus m. savivaldybės tarybos ir Privatizavimo komisijos narę Birutę Galinienę, kad ji, sprendžiant Privatizavimo komisijoje klausimą dėl bendrovės „Lazdynų būstas“ akcijų pirkimo ir pardavimo sutarties projekto patvirtinimo, balsuotų už šios sutarties patvirtinimą.
G. Kazakas buvo nuteistas dar ir už tai, kad 2008 m. sausį pasiūlė ir paskui perdavė V. Urbonavičiui 10 000 Lt kyšį prašydamas, kad šis paveiktų B. Galinienę už bendrovei „Corpomanagement“ palankų sprendimą atleidžiant ją nuo daugiau kaip dviejų milijonų litų delspinigių mokėjimo.
2007 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje G. Kazakas ir A. Butkevičius siekė, kad V. Urbonavičius per slaptą balsavimą dėl bendrovės „Vilniaus pramogų parkas“ vykdymo priežiūros komisijos pirmininko skyrimo palaikytų nurodytą kandidatą ir už tai V. Urbonavičiui perdavė penkis tūkstančius litų.
G. Kazakas buvo išteisintas dėl kaltinimų 2008 m. kovą pasiūlius V. Urbonavičiui 150 tūkstančių litų kyšį ir perdavus kyšio dalį – 50 tūkstančių litų už pastarojo perėjimą į jo vadovaujamą frakciją Vilniaus miesto savivaldybės taryboje.
2011 m. rugsėjį G.Kazakui teismas skyrė 26 tūkstančių litų baudą. Į paskirtą bausmę įskaičius 28 laikino sulaikymo ir suėmimo dienas paskirta galutinė bausmė – 22 100 litų.
Teismas taip pat konfiskavo 15 tūkstančių litų ir 14 500 eurų, kurie baudžiamojoje byloje buvo saugomi kaip įrodymai, ir vėliau perduoti valstybei.
A.Butkevičius išteisintas neradus nusikalstamos veikos požymių.
G.Kazakas nuteistas dėl dviejų papirkimo epizodų. Jis pripažintas kaltu, kad Žemesnės instancijos teismo, priėmusio tokį sprendimą, nuomone, ikiteisminio tyrimo pareigūnai, turėdami informacijos apie du G.Kazako jau padarytus nusikaltimus, jam įtarimų nepateikė, nusikalstamos veikos imitavimo modelio G.Kazako atžvilgiu nenutraukė ir paskatino G.Kazaką padaryti sunkesnius nusikaltimus.
Tokius ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus teismas vertino kaip provokaciją prieš G.Kazaką.
Teismas, skelbdamas nuosprendį, pažymėjo kad Europos žmogaus teisių teismas 2008 metų vasario 5 dienos sprendime „K.Ramanauskas prieš Lietuvą“ atkreipia dėmesį, kad nacionaliniams teismams tenka prievolė vertinti pateiktų įrodymų gavimo, taikant modelį, teisėtumą viso proceso metu ir pažymi, kad esminis klausimas yra modelio dalyvio pasyvus elgesys, o nustačius aktyvumą ar suinteresuotumą, modelio pagalba gauti įrodymai negali būti pripažinti kaip gauti teisėtais būdais ir teisėtomis priemonėmis. Nacionaliniai teismai privalo tirti paties modelio taikymo pagrįstumą. Sprendžiant šį klausimą, turi būti atsakyta į klausimą, ar be modelio dalyvio įsikišimo, asmuo, prieš kurį taikomas modelis, būtų padaręs nusikalstamą veiką. Šiai Europos žmogaus teisių teismo praktikai pritarė ir Lietuvos Aukščiausias Teismas.
Prokuroras Gedgaudas Norkūnas, palaikantis valstybės kaltinimą apeliaciniame skunde teigė nesutinkantis su žemesnės instancijos teismo vertinimu: Ten neteisingai traktuotas nusikalstamos veikos modelio pritaikymas. "Manau, teismas netinkamai vertino ir bylos duomenis".
Pirminės grandies teisme prokuroras siūlė skirti dviejų metų laisvės atėmimo bausmę vykdymą atidedant metams.
