Vilniaus miesto tarybos Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) frakcijos seniūnas Kęstutis Masiulis kviečia Vilniaus liberalus ir socialdemokratus "palikti ambicijas" ir susitarti dėl miesto valdymo.
"Vilniaus miesto taryba yra patekusi į savotišką dvigubą teisinį ir politinį patą", - Seime penktadienį (05.16) surengtoje spaudos konferencijoje sakė K. Masiulis.
Pasak konservatoriaus, miestas nebeturi veikiančios valdžios, nes teismas yra sustabdęs Vilniaus mero, socialdemokrato Gedimino Paviržio ir pirmojo vicemero liberaldemokrato Juozo Imbraso įgaliojimus.
"Teisinis patas sustabdė mero įgaliojimus ir ši situacija bus išspręsta tik teisiniu keliu", - teigė K. Masiulis.
"Politiniu patu" K. Masiulis apibūdino tai, kad nei socialdemokratų Vilniaus miesto taryboje suformuota koalicija, nei oponuojanti liberalų ir konservatorių koalicija "neturi realios daugumos ir nesiima veiksmų politinę valdžią išvesti iš akligatvio".
"Politinis patas pats savaime negali būti išspręstas teisiniu keliu. Reikia politinių jėgų valios sprendžiant šį klausimą. Politinės partijos lūkuriuoja ir ši situacija gali tęstis porą mėnesių ar dar ilgiau", - minėjo K. Masiulis.
K. Masiulio manymu, esamai situacijai Vilniaus taryboje išspręsti galimi 3 variantai: mažumos valdymas, plačios koalicijos sudarymas ar valdžios rotacinis principas.
Konservatoriaus teigimu, esant mažumos valdymui, mažuma turėtų atrasti "plataus susikalbėjimo" su opozicija būdus. Kitas variantas - politinėms partijoms "pripažinti politinio pato situaciją ir sėsti prie derybų stalo bei formuoti didžiąją koaliciją". Galiausiai partijos gali susitarti dėl mero ir kitų valdžios pareigūnų rotacijos.
"Jau dabar yra aišku tai, kad politinis stabilumas Vilniaus mieste gali būti pasiektas tik aukščiausiame lygmenyje pasiekus susitarimą tarp svarbiausių dešinės ir kairės partijų", - nurodė K. Masiulis.
Balandžio 9 dieną G. Paviržis buvo išrinktas naujuoju Vilniaus meru, o J. Imbrasas - mero pirmuoju pavaduotoju, tačiau iki šiol jie negali eiti savo pareigų, nes teismas sustabdė jų įgaliojimus.
Daugiausiai mandatų sostinės taryboje laimėjusios buvusio mero liberalo Artūro Zuoko liberalų ir moderniųjų krikščionių demokratų koalicijos bei konservatorių atstovai apskundė mero rinkimų rezultatus teismui ir jų vykdymas buvo sustabdytas.
Viena skundo priežasčių tapo tai, kad renkant merą tarybos posėdyje dalyvavo ir balsavo trys Seimo nariai.
Konstitucinis Teismas praėjusių metų pabaigoje konstatavo, kad Seimo nario pareigos nesuderinamos su savivaldybės tarybos nario pareigomis. Tačiau Seimas leido parlamentarams dalyvauti pirmajame savivaldybių tarybų posėdyje ir tik po to apsispręsti, kurį mandatą pasilikti - parlamentaro ar savivaldybės tarybos nario.
Administracinis teismas kreipėsi į Konstitucinį Teismą, jog šis išaiškintų ankstesnį savo sprendimą, kad Seimo nario pareigos nesuderinamos su savivaldybės tarybos nario pareigomis.
Antradienį Konstitucinis Teismas skubos tvarka pradėjo nagrinėti bylą, susijusią su Vilniaus miesto valdžios rinkimo aplinkybėmis.
Tikimasi, kad Konstitucinis Teismas sprendimą priims per mėnesį.
BNS
